Èdinburgo istòrija. 5–7 a. britų tvirtovė Din Eidynas, kurią užėmė Nortumbrijos karalius Edvinas. 12 a. tapo Škotijos karaliaus Dovydo I svarbiausia rezidencija. 1329 gavo miesto teises.
Nuo 1437 Škotijos sostinė. 16 a. tapo Škotijos reformacijos centru. 1603 Jokūbui VI tapus ir Anglijos karaliumi jo dvaras persikėlė iš Edinburgo į Londoną; smuko miesto prekyba. Per Anglijos revoliuciją dauguma Edinburgo miestiečių buvo kovenantų šalininkai. 1707 prijungus Škotiją prie Anglijos, Edinburgo parlamento rūmuose pradėjo posėdžiauti Aukščiausiasis Teismas.
18–19 a. vadinamojo Škotijos švietimo centras; mieste gyveno filosofas D. Hume’as, ekonomistas A. Smithas, poetas R. Burnsas rašytojas W. Scottas (čia gimė), 1768–1875 čia veikė Encyclopaedia Britannica leidykla. 19 a. tapo ir pramonės centru, sparčiai daugėjo gyventojų (1801 jų buvo 66 000, 1901 – 317 000).
1939 iš Londono į Edinburgą perkelta Škotijos reikalų ministerija. Nuo 1999 čia veikia Škotijos Parlamentas.
2271
-Din Eidyn; -Edinburgas