Halley Edmond (Edmondas Hãlis) 1656 11 08Haggerston (prie Londono) 1742 01 14Grinvičas, anglų astronomas ir geofizikas. Londono karališkosios draugijos narys (1678).
Išsilavinimas ir veikla
1673–76 studijavo Oksfordo universitete. Nuo 1704 Oksfordo universiteto geometrijos profesorius. 1720 tapo antruoju karališkuoju astronomu (Karališkosios Grinvičo observatorijos direktoriumi). 1685–96 Londono karališkosios draugijos leidinio Philosophic Transactions redaktorius.
Mokslinė veikla ir knygos
1676–78 Šv. Elenos saloje tyrinėjo dangaus pietinės hemisferos žvaigždes; 1678 paskelbė pirmąjį pietinės hemisferos 341 žvaigždės katalogą. 1677 stebėjo Merkurijaus tranzitą, remdamasis savo ir kitų astronomų stebėjimais apskaičiavo atstumą tarp Saulės ir Žemės; pasiūlė metodą šiam atstumui skaičiuoti pagal Veneros tranzito stebėjimus. 1687 savo lėšomis išleido I. Newtono Matematinius gamtos filosofijos pagrindus (Philosophiae Naturalis Principia Mathematica), kuriuose buvo aprašyti ir jo moksliniai tyrimai. Nuo 1695 tyrė kometų orbitas. Svarbiausias jo mokslinis laimėjimas – kometų orbitų skaičiavimo metodikos sukūrimas ir kai kurių kometų periodiškumo nustatymas. 1705 paskelbė Trumpą kometų astronomijos apžvalgą (Astronomiae Cometiae Synopsis), kurioje nurodė, kad 1682 jo stebėta kometa (Halley kometa) buvo pasirodžiusi 1531 ir 1607, numatė jos pasirodymą 1758.
Edmond Halley (aliejus, 1713, dailininkas Thomas Murray; Oksfordo universiteto biblioteka)
1718 atrado savąjį žvaigždžių judėjimą. Tyrė Žemės magnetizmą ir pasiūlė Žemės magnetinio lauko modelį. 1702 sudarė pirmąjį geomagnetinį žemėlapį. Sudarė barometrinę formulę ir sukūrė barometrinio niveliavimo metodą. Pasiūlė logaritmų ir trigonometrinių funkcijų skaičiavimo būdų, skaitinių lygčių sprendimo geometrinį metodą.
Atminimo įamžinimas
E. Halley vardu pavadinti krateriai Marse ir Mėnulyje, asteroidas nr. 2688.