Edmundas Saladžius
Salãdžius Edmundas 1950 06 16Kaunas, lietuvių grafikas. 1974 baigė Lietuvos dailės institutą (mokėsi pas A. Kučą, A. Petrulį, L. Lagauską, S. Krasauską). 1975–92 Kauno vaikų dailės mokyklos mokytojas. Nuo 1992 dėsto Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete (iki 2010 veikė kitais pavadinimais), 1996–99 Kauno dailės instituto rektorius; profesorius (2003).
Kūryba
Pagrindinės kūrybos sritys – estampas, knygos menas, plakatas, akvarelė. Kūriniams būdinga raiškus piešinys, ankstyviesiems – ekspresyvi forma, vyrauja iškiliosios spaudos ir monotipijos technikos. Spalvai dažnai teikiama simbolinė prasmė, siekiant įtaigumo forma dažnai tampa minimali, lakoniška. Kūryboje gausu metafizinių (ciklai Sapnai 1979, Kristaus istorija 1981, Rožinis 1997) ir socialinių (ciklai Šunų siuita 1985, D’un bel Orient 2005, Nuodėmės zonos 2011) tekstų. Žymesni kūriniai – ciklai Septynios litografijos (1986), Tą pačią naktį (1989–92), Šeši mirties vaizdai (1993), Septyni meilės vaizdai (1998), Pagal rožančiaus paslaptis (1997), triptikas De profundis (1996). Iliustravo knygų: Uzbekų pasakos, Tadžikų pasakos (abi 1982), Tailando pasakos (1984), J. R. Jiménezo Plateras ir aš (1986), Šventasis raštas (1998).
E. Saladžius. D’un bel Orient II (triptiko dalis; linoraižinys, 2005)
Parodos
Nuo 1974 dalyvauja tarptautinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje (Vokietijoje, Islandijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Australijoje, Argentinoje), individualios Kaune (1976, 1985, 1986, 1997, 1998, 2003, 2005), Rygoje (1976), Magdeburge (1988), Vilniuje (1993, 1997, 2011, 2015, 2018, 2020), Klaipėdoje (1995), Lodzėje (1998), Juodkrantėje (2004), Radome (2005). Parodas ir kuruoja.
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, MO muziejus Vilniuje, užsienio šalių muziejai.
2271
L: K. Budrytė‑Genevičė Edmundas Saladžius Vilnius 2017.