Zubãvičius Edmundas 1947 05 29Gailiakiemis (Stakliškių vlsč.), lietuvių dokumentinio kino režisierius. 1970 baigė Vilniaus universitetą (puslaidininkių fiziką), 1977 – Kinematografijos institutą Maskvoje. 1977–91 Lietuvos kino studijos režisierius, 1991–93 Lietuvos radijo ir televizijos studijos Teledokumentika direktorius, 1993–2000 Lietuvos televizijos Filmų studijos režisierius, nuo 2000 – E. Zubavičiaus filmų studijos Teledokumentika vadovas ir režisierius. Sukūrė filmų apie Atgimimo sąjūdį, Nepriklausomybės atkūrimą (Dar sykį „Lie‑tu‑va“ 1989, Lietuva. Žodžiai į sąžinę 1991, Lietuva. Vėl laisva 1992), antisovietinę rezistenciją (Partizanai 1993, Gyvenimas mirties rate 1994, Partizanės 1995, Skeveldros 1997, Karas po karo 1998), filmų portretų (Širdis pelenuose 1993, apie kunigą J. A. Borutą, Kambariai be durų 1997, apie aktorę N. Gelžinytę).
Edmundas Zubavičius
Kiti svarbesni filmai: Mums nebaisūs jokie priešai (1978), Jautrumo kaip duonos, Gyvenu ir gyvensiu (abu 1979), Mano laukas, Krantai (abu 1983), Giesmių sonata (1994), Pasaulio pabaiga repo stiliumi (1996), Vaikystės juodraščiai (1997), Tiesa ir teisingumas (2000), trilogija Paribio postai (2004), Atsisveikinimas su karūna (2005), trilogija apie lietuvių rašytojų namus (2006–08). E. Zubavičiaus filmuose atsispindi visuomenės socialiniai pokyčiai, istoriniai atgarsiai ir jų įtaka dabarčiai, derinama lyrizmas, filosofiniai, satyriniai apmąstymai ir publicistika. Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2009).
1706