„Edos“ (sen. isl. Edda), „Eddos“, senovės islandų tekstai. Sudaro du kūriniai. Vyresnioji Eda (arba Poetinė Eda) – mitologinių ir herojinių giesmių rinkinys. Giesmės anoniminės, sukurtos įvairiais amžiais (manoma, 600–1100), užrašytos aliteracine eilėdara. Išliko vienintelis 13 a. pabaigos rankraštis. Mitologinių giesmių (yra 9) veikėjai – senieji skandinavų dievai Odinas, Toras, Frėjas ir kiti. Epinės (naratyvinės) giesmės, kuriose pasakojami mitai apie dievus ir jų nuotykius, kaitaliojamos su dialoginėmis giesmėmis, kur dievai koneveikia vieni kitus, varžosi išmintimi su milžinais jotunais ir nykštukais dvergais. Dievai vaizduojami humoristiškai, pajuokiamos jų ydos ir silpnybės. Herojinės giesmės (yra 19) sudaro Helgio ir Volsungų (Niflungų) ciklus. Manoma, siužetai apie karžygį Helgį skandinaviškos kilmės, giesmės sukurtos vikingų laikais, apie Volsungus veikiausiai perimti iš pietų germanų, pagal juos sukurtas senovės vokiečių epas Nybelungų giesmė. Herojinėms giesmėms būdinga patosas ir tragizmas, jose kalbama apie lemtį, meilę ir neapykantą, įžeistą garbę ir kerštą, pareigos genčiai ir jausmų konfliktą, sielvartą netekus artimųjų. Jaunesnioji Eda (arba Prozinė Eda) – mitologijos ir skaldų poetikos traktatas. Apie 1220 parašė Snorri Sturlusonas. Kūrinį sudaro prologas ir 3 dalys. Prologe remiantis euhemerizmu aiškinama senųjų dievų kilmė. Pirmojoje dalyje Giulvio žavėjimas (Gylfaginning) susistemintai pasakojami senieji skandinavų mitai, antrojoje dalyje Poezijos kalba (Skáldskaparmál) aptariamos skaldų kūrybos retorinės priemonės – poetiniai sinonimai (heiti) ir perifrazės (keningai), jie iliustruojami mitų ir skaldų poezijos pavyzdžiais. Trečiojoje dalyje Metrų išskaičiavimas (Háttatal) aprašomi metrai ir jų atmainos.
P: Mimiro šaltinis / sud. R. Ruseckienė Vilnius 2003.
2032