Le Roy Édouard (Eduaras Le Ruà) 1870 06 18Paryžius 1954 11 11Paryžius, prancūzų filosofas. Katalikiškojo modernizmo atstovas. Dr. (1898). Prancūzijos akademijos narys (1945).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1892–95 studijavo matematiką Aukštajame pedagogikos institute Paryžiuje. Dėstė matematiką Paryžiaus aukštosiose mokyklose. 1921–41 dėstė filosofiją Collège de France.
Idėjos
É. Le Roy filosofijai įtakos turėjo H. Bergsono, P. Teilhard’o de Chardino idėjos. Plėtojo evoliucijos teoriją, kurioje derino katalikybės dogmas ir mokslo duomenis. Evoliuciją laikė kūrybišku tapsmu, kurio pagrindas yra dvasinė galia, veikiančioji mintis. Žmogaus, kaip protingos būtybės, atsiradimas pakeitė gamtos raidą – nuo tada vyksta perėjimas iš biosferos į noosferą (proto sritį). Svarstė mokslo ir religijos santykį – mokslas pagrindžia religiją, o ji užbaigia mokslą. Kritikavo tomistinius Dievo buvimo įrodymus – Dievas pasiekiamas ne loginiais samprotavimais, o patirtimi. É. Le Roy filosofines pažiūras kritikavo Katalikų bažnyčia.
Edouard Le Roy (1945)
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Idealizmo poreikis ir evoliucijos faktas (L’Exigence idéaliste et le fait de l’évolution 1927), Žmogaus kilmė ir intelekto evoliucija (Les Origines humaines et l’évolution de l’intelligence 1931), Religijos problemos tyrimo įvadas (Introduction à l’étude du problème religieux 1944), Esė apie pirmąją filosofiją (Essai d’une philosophie première 2 t., išleista 1956–58).