Mörike Eduard (Eduardas Mrikė) 1804 09 08Ludwigsburg 1875 06 04Stuttgart, vokiečių rašytojas. 1822–26 Tübingene studijavo teologiją. 1826–43 (su pertraukomis) buvo įvairių parapijų vikaras, dėl silpnos sveikatos atsisakė bažnytinės tarnybos. Dirbo literatūros mokytoju Stuttgarte (1851–66), įvairių žurnalų (Salon, Frauenzeitung, Freya) redakcijose. Rūmų patarėjas (1855). Nuo 1864 jam paskirta Schillerio fondo pensija.
Sukūrė proginių eilėraščių, idilių, baladžių, elegijų, meilės, gamtos lyrikos, vadinamųjų eilėraščių daiktams (Dinggedichte) ir vaidmenų eilėraščių (Rollengedichte). Eilėraščių rinkinyje Eilėraščiai (Gedichte 1867) ryšku liaudies dainų poetikos įtaka, džiaugsmo proveržius keičia liūdesio motyvai. Poezija išsiskiria vaizdingumu, joje nuotaikingai ir šiltai perteikiama kasdienybė, paprasti jausmai, ryšku gebėjimas pamatyti ir subtiliai atskleisti daiktų grožį, vienišo žmogaus egzistencijos tragizmas sušvelninamas humoru, lyrinio subjekto emocijos prislopinamos reiškiant jas per daiktų vaizdavimą. E. Mörikeʼės poezijai muzikos sukūrė F. Schumannas, H. Wolfas ir kiti kompozitoriai. Didžiausias prozos kūrinys – romanas Dailininkas Noltenas (Maler Nolten 2 dalys 1832, 2 variantas nebaigtas, išleista 1877). Jis ne visų kritikų laikomas romantiniu romanu apie menininką, nes pagrindinis veikėjas Noltenas nevisiškai atitinka romantinio menininko stereotipą, bet kitų veikėjų – Nolteno antrininko demoniško autoriaus Larkenso, trijų moterų (Agnesės, Elizabetės ir Konstancos) – paveikslai ir gana padrika kompozicija rodo kūrinio priklausomybę romantinio romano žanrui. Vienas poetiškiausių kūrinių – novelė Mozarto kelionė į Prahą (Mozart auf der Reise nach Prag 1855). Kūryboje yra romantizmo, klasicizmo, antikinės poetikos elementų. Išvertė antikos autorių poezijos (vertimų rinkiniai išleisti 1855, 1862, 1864). Poezijos paskelbta lietuvių kalba.
2959