Tarasẽvičius Eduardas 1942 08 25Baltakiškė (Vitebsko sr.) 2021 07 30Vilnius, lietuvių vaistininkas. Habil. dr. (biomed. m.; med. m. dr. 1990). 1951 atvyko į Lietuvą.
Išsilavinimas ir veikla
1964 baigė Kauno medicinos institutą. 1964–67 Lvovo medicinos instituto aspirantas. Nuo 1967 dėstė Lietuvos sveikatos mokslų universitete (iki 1989 Kauno medicinos institutas, 1989–98 Kauno medicinos akademija, 1998–2010 Kauno medicinos universitetas), 1972–83 Farmacinės chemijos katedros vedėjas, 1976–89 Farmacijos fakulteto dekanas; profesorius (1992). Stažavo Greifswaldo (1972), Ciuricho (1975), Charkovo (1985), Bostono (1992) universitetuose. Su A. Kaikariu Kauno medicinos institute įkūrė Lietuvos farmacijos muziejų. Farmacininkų mokslinės draugijos pirmininkas (1970–90), Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas, Amerikos lietuvių farmacijos asociacijos garbės narys, Tarptautinės farmacijos federacijos narys (visi nuo 1990). 1991–94 Lietuvos farmakopėjos komiteto pirmininkas, nuo 1994 tarptautinės farmakopėjos ekspertas.
Eduardas Tarasevičius
Latvijos (1993), Estijos (1994), Slovakijos (1996) ir Lenkijos (2008) farmacijos draugijų garbės narys. Žurnalo Lietuvos farmacijos žinios redaktorius (1991–92 ir nuo 1995). Parengė farmacinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektų. Mokslinio darbo svarbiausia sritis – biologiškai aktyvių naujų junginių sintezė ir analizė. 20 išradimų (iki 2013). Paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių.
Knygos
Apie 20 mokomųjų priemonių, tarp jų: Vaistų kiekybinė ekspres analizė (1980), Nežinomos sudėties farmacinių preparatų tapatybės nustatymo metodai (1982), Farmacinių preparatų farmakopėjinė analizė (2002), Vaistų chemijos pagrindai (2009, visos su kitais).