Eduardo Paolozzi
Paolozzi Eduardo (Eduardas Paolòcis) 1924 03 07Leith (prie Edinburgo) 2005 04 22Londonas, Didžiosios Britanijos skulptorius, grafikas, koliažų, filmų kūrėjas. Seras (1989). Karališkosios dailės akademijos Londone narys (1979). 1943 mokėsi Meno koledže Edinburge, 1944 – Šv. Martyno meno mokykloje Londone, 1945–47 – Slade’o dailės mokykloje Oksforde. 1949–55 dėstė Centrinėje dailės ir dizaino mokykloje Londone, 1977–81 – Fachhochschule Kölne, 1981–89 – Dailės akademijoje Miunchene. Dailininkų, architektų ir kritikų grupuotės Independent Group, paskatinusios poparto atsiradimą, vienas įkūrėjų (1952). 1947–49 gyveno Paryžiuje (bendravo su J. Arpu, J. Braque’u, C. Brâncuşi, A. Giacometti, T. Tzara), čia susidomėjo siurrealizmu, J. Dubuffet brutaliuoju menu.
Kūryba
20 a. 5 dešimtmečio pabaigoje sukūrė koliažų (Aš buvau turtingo vyro žaisliukas 1947), siurrealistinių skulptūrų (Formos ant lanko 1949). 6 dešimtmečio E. Paolozzi kūriniuose ėmė vyrauti ekspresyvios, deformuotos antropomorfinės formos (Vyro galva 1952–53). 7–8 dešimtmetyje kūrė šilkografijas, abstrakčių, griežtų formų skulptūras (iš bronzos, aliuminio, medžio), kuriose dažnai mėgdžiojami mechanizmų elementai (Apskritimo ir kvadrato miestas, 1963 ir 1966, Wittgensteinas kazino 1964), medžio reljefus. 9–10 dešimtmečio kūryboje svarbi žmogaus figūra, šiuo laikotarpiu sukūrė skulptūrų, mozaikų viešosioms erdvėms (Erwinas Piscatoras 1980–81, Išradimo galva 1989, Newtonas, pagal Williamą Blake’ą 1995, mozaika metro stotyje, 1980–83, visos Londone). Sukūrė animacinių filmų (Nieko istorija 1960–62, su D. Postle’u, Muzika moderniems amerikiečiams 1983).
E. Paolozzi. Newtonas, pagal Williamą Blake’ą (bronza, 1995, Londonas; © LATGA / DACS, 2020)
1179