èdujai (lot. Aedui, Haedui), galų gentis.
Gyveno dabartinės Burgundijos teritorijoje, tarp Ligerio (dabartinė Luara) ir Araro (dabartinė Saône’a) upių. Centras – didelis, gerai įtvirtintas miestas Bibraktė (dabar – Beuvray kaimas Vidurio Prancūzijoje).
Viena galingiausių galų genčių, varžėsi su arvernais dėl hegemonijos Galijoje. Nuo 121 pr. Kr. rėmė Romą. 61 pr. Kr. pralaimėję sekvanams ir svebams (vadas Ariovistas), edujai prašė Cezario pagalbos ir tapo jo sąjungininkais. 52 pr. Kr. dalyvavo galų sukilime (vadas Vercingetorigas), kurį nuslopino Cezaris.
Nuo imperatoriaus Augusto laikų (27 pr. Kr.–14 po Kr.) edujų žemės priklausė Lugduno Galijos provincijai, svarbiausias miestas – Augustodunas (dabartinis Autunas). 21 po Kr. rėmė prieš Romą sukilusius treverus, romėnų buvo sumušti. 48 po Kr. imperatorius Klaudijus edujams – pirmiesiems iš Galijos genčių – suteikė teisę būti renkamiems į Romos senatą.
1489