Edvard Westermarck
Westermarck Edvard (Edvardas Vèstermarkas) 1862 11 20Helsinkis 1939 09 03Tenhola (Pietų Suomijos apskritis), Suomijos ir Didžiosios Britanijos sociologas, filosofas, antropologas. Suomijos sociologijos pradininkas. Daktaras (1890).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1887 baigė Helsinkio universitetą. 1890–1906 dėstė Helsinkio universitete, 1906–32 – Åbo akademijoje Turku (1918–21 rektorius), 1907–30 – ir Londono universitete; profesorius (1906).
Tyrimų sritys
Tyrė egzogamiją, kraujomaišą, seksualinį imprintingą, nuklearines šeimas, socialinius santykius.
1898–1902 dalyvavo etnografinėse ekspedicijose Maroke.
Idėjos
Buvo amžinosios monogaminės šeimos teorijos šalininkas. Veikale Žmonių santuokos istorija (The History of Human Marriage 2 t. 1891 21925, suomių kalba 1932) išplėtojo vadinamąjį Westermarcko efektą, pagal kurį kartu augę žmonės, net ir neturėdami biologinių (giminystės) ryšių, nejaučia vieni kitiems lytinio potraukio. Laikomas pirmuoju darvinistiniu (darvinizmas) sociologu ir socialiniu biologu (socialinė biologija). Gynė moterų ir homoseksualų teises.
Kiti veikalai
Kiti svarbiausi veikalai: Moralės idėjų kilmė ir raida (The Origin and Development of the Moral Ideas 2 t. 1906–08, suomių kalba 1933), Istorijos metodai (Tapojen historiaa 1911 31991), Ritualai ir tikėjimas Maroke (Ritual and Belief in Morocco 2 t. 1926), Etinis reliatyvumas (Ethical Relativity 1932 21970), Freudo teorija apie Edipo kompleksą sociologinėje šviesoje (Freuds teori on Oedipuskomplexen i sociologisk belysning 1934), Krikščionybė ir moralė (Christianity and Morals 1939, suomių kalba išleistas 1984).
Atminimo įamžinimas
1940 įkurta Suomijos sociologų Westermarcko draugija.
2271