Römeris Edvardas Matas (Edward Mateusz Römer), Rèmeris 1848 10 01Vologda 1900 02 10Lunos dvaras (prie Gardino; palaidotas šeimos koplyčioje Trakų bažnyčioje), Lietuvos tapytojas. E. J. Römerio sūnus, A. Römerio brolis. 1852 su tėvais grįžo į Lietuvą, daugiausia gyveno Vilniuje.
Dailės pradmenis gavo iš tėvo, iki 1860 mokėsi pas dailininką K. Rusecką, vėliau – pas J. Zenkevičių. Iki 1864 mokėsi Vilniaus bajorų institute, jį uždarius – Vilniaus gimnazijoje. Nuo 1867 studijavo Dresdeno, nuo 1869 – Miuncheno dailės akademijoje. Nuo 1874 keliavo po Europą (Šveicariją, Austriją, Graikiją). Apie 1877 grįžo į Lietuvą, gyveno tėvo jam skirtame Antanašės dvare, Vilniuje, Lunos dvare.
Dalyvavo dailės parodose Vilniuje (1876, 1894, 1897, 1899), Krokuvos dailės bičiulių (1871, 1872, 1877, 1887), Zachęta (1879, 1880, 1882, 1886, 1889, 1894) draugijų parodose, 1882 – eskizų parodoje Varšuvos dailės muziejuje, 1893 – retrospektyvinėje dailės parodoje Lvove, eksponavo kūrinius Paryžiuje, Berlyne, Miunchene, Vienoje. 1900 Varšuvoje (Zachęta draugijos salėje) surengta pomirtinė E. M. Römerio kūrybos paroda.
E. M. Römeris. Žiema (aliejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
E. M. Römerio kūryba realistinė, įtakos turėjo Miuncheno dailės mokykla ir tapytojo J. Brandto kūryba. Paveikslams būdinga vaizdo gyvumas ir natūralumas, aiškus koloritas, šviesos ir šešėlių žaismas, turtinga faktūra. Kūryboje vyrauja arklių ir gamtos motyvai. Labiausiai pasižymėjo vadinamaisiais nuotaikos peizažais: Pūga (1873, sidabro medalis 1893 dailės parodoje Lvove), Mano namas (specialusis prizas 1892 parodoje Miunchene), Žiema. Nutapė portretų (poeto A. Strazdo, 1877, tėvo, dailininko P. Jurjevičiaus, M. Končios), paprastų žmonių gyvenimo siužetų (Lietuvos valstiečiai, grįžtantys iš turgaus 1871, Užgavėnės / Užgavėnių pasivažinėjimas, Prie geležinkelio stoties, Kaziuko mugė Vilniuje), buitinio ir istorinio žanro paveikslų, kuriuose romantiškai perteiktos 1863 sukilimo scenos (Piketas, Sargyboje 1872, sukūrė pastarojo repliką; Trobelė miške). Nutapė etiudų, juose vaizdavo liaudies tipažus (valstiečių, elgetų, žydų, prekeivių), etnografinių studijų akvarele (Moteris su nuometu ir kailių kepure, Mergaitė nuo Nemuno), religinės tematikos paveikslų (Trys karaliai, Šv. Jonas Obelių bažnyčioje, sudegė).
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Aušros muziejus Šiauliuose, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Varšuvos ir Krokuvos nacionaliniai muziejai.
-Riomeris
L: J. Širkaitė Dailininkai Römeriai / The Artists of the Römer family Vilnius 2006; Römeriai Lietuvoje XVII–XX a. / The Römers in Lithuania in 17th to 20th centuries / sud. J. Širkaitė Vilnius 2008; E. Romeris Livonijos ir Lietuvos Römerių giminės istorija=Monografia rodu Römerów na Inflantach i Litwie Vilnius 2009.
872