Craig Edward Gordon (Edvardas Gordonas Kregas), tikr. Henry Edward Gordon Godwin Wardell 1872 01 16Stevenage (Hertfordšyro grafystė) 1966 07 29Vence (Pajūrio Alpių departamentas), anglų teatro režisierius, scenografas, aktorius, teatrologas. E. Terry ir E. W. Godwino sūnus. 1889–97 Londone vaidino Lyceum Theatre (H. Irvingo mokinys). Nuo 1900 režisavo ir kūrė scenovaizdžius Londono, Niujorko, Berlyno, Kopenhagos, Maskvos (bendravo su poetu J. Baltrušaičiu) teatruose. Florencijoje vadovavo teatrui Arena Goldoni (1908–17), prie jo paties įsteigtai vaidybos mokyklai (1912–14), leido teatro žurnalą Mask (1908–29). Svarbesni spektakliai: H. Ibseno Helgelando karžygiai (1903), Rosmersholmas (1906), Kova dėl sosto (1926), W. Shakespeare’o Daug triukšmo dėl nieko (1903), Hamletas (1911, su K. Stanislavskiu ir L. Suleržickiu), Makbetas (1928).
Edward Gordon Craig
E. G. Craig. Artūro de Sen Valeri vaidmuo (Wattso Philipso Mirusi širdis 1889, režisierius H. Irvingas, Katerina Diuval – E. Terry; Lyceum Theatre Londone)
Parašė teatrologijos veikalų (Teatro menas / The Art of the Theatre 1905, lietuviškai 1969), monografiją apie H. Irvingą (1930), atsiminimų knygą Mano dienų istorijos rodyklė (Index to the Story of My Days 1957). Buvo režisieriaus hegemonijos, konstruktyvaus ir sąlygiško scenovaizdžio, menų sintezės šalininkas. 1907 straipsnyje Aktorius ir viršmarionetė (Actor and the Über‑Marionette) išplėtojo viršmarionetės (aktoriaus vaidybos, vaidmens kūrimo tipą ar būdą) teoriją. E. G. Craigo idėjos turėjo įtakos 20 a. Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų teatro raidai.
1584