Salpeter Edwin Ernest (Edvinas Ernestas Solpteris) 1924 12 03Viena 2008 11 26Ithaca (Niujorko valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų astrofizikas. Žydų kilmės. Vienas šiuolaikinės žvaigždžių evoliucijos teorijos kūrėjų. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1967), Amerikos menų ir mokslų akademijos (1967) narys. Dr. (1948).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1945 baigė Sidnėjaus universitetą. 1949–97 dirbo Cornellio universitete; profesorius (1956).
Mokslinė veikla
Mokslinių darbų svarbiausios sritys: branduolinė astrofizika, kvantinė elektrodinamika, plazmos fizika, žvaigždžių ir tarpžvaigždinės medžiagos fizika. Kartu su H. A. Bethe 1951 išvedė kvantinio lauko teorijos lygtį, apibūdinančią dviejų dalelių sistemos surištąsias būsenas (Bethe’s ir Salpeterio lygtis). 1952 pirmą kartą paaiškino, kokioms termobranduolinėms reakcijoms vykstant raudonosiose milžinėse susidaro anglis iš helio atomų (trijų alfa, arba Salpeterio, procesas). 1955 pirmą kartą nustatė pradinės masės funkciją, t. y. žvaigždžių pradinių masių skirstinį, apibūdinantį įvairios masės žvaigždžių formavimosi spartą Galaktikoje (Salpeterio funkciją). 1964 (atskirai nuo J. Zeldovičiaus) iškėlė hipotezę, kad efektingu energijos šaltiniu gali būti dujų akrecija ant masyvaus kūno. Ši hipotezė vėliau buvo patvirtinta paaiškinant didžiulį kvazarų šviesį.
Edwin Ernest Salpeter
Sukūrė molekulių susidarymo ant tarpžvaigždinių dulkelių teoriją. Tyrė stipraus magnetinio lauko neutroninių žvaigždžių atmosferų savybes. Paskelbė daugiau kaip 400 mokslinių darbų (straipsnių, knygų).
Atminimo įamžinimas
E. E. Salpeterio vardu pavadintas asteroidas nr. 11 757.
3018