Edwin Ernst Moritz Geist

Edwin Ernst Moritz Geist

Geist Edwin Ernst Moritz (Edvinas Ernstas Moricas Gestas) 1902 07 31Berlynas 1942 12 10Kaunas (sušaudytas), vokiečių kompozitorius, muzikologas, kapelmeisteris.

Išsilavinimas ir veikla

Baigė Berlyno konservatoriją. 1924–25 dirbo korepetitoriumi Stettino teatre, 1928–29 kapelmeisteriu Ciuricho dramos teatre, 1932–35 žurnaluose Melos, Signale für die musikalische Welt ir kituose paskelbė straipsnių apie liaudies dainų reikšmingumą, elektroninės muzikos instrumentų meninę raišką, R. Wagnerio operų dramaturgiją ir epiškumą, A. Bergo operos Vocekas formą ir stilių.

1937 nacių įstaiga Reicho muzikos rūmai (kontroliavo vokiečių muzikų darbą) uždraudė jam dirbti pagal profesiją (pagal jų klasifikaciją, jis priklausė prie pusiau žydų). 1938 atvyko į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Vedė iš Prienų kilusią pianistę žydę Lydą Bagrianskytę (g. 1911). Kūrė muziką, vertėsi privačiomis muzikos pamokomis. 1940 dirigavo simfoninį koncertą Vilniuje; Lietuvos radijas transliavo jo dainas. Harmonizavo lietuvių liaudies dainų.

Parašė knygą Antikiniai ir modernieji pradai lietuvių liaudies dainose (Antikes und Modernes im litauischen Volkslied 1940; su V. Jakubėno pratarme), straipsnių apie lietuvių ir latvių liaudies dainas.

1941 su žmona nacių buvo perkeltas į Kauno getą Vilijampolėje, 1942 kovo pabaigoje paleistas, 1942 gruodį vėl uždarytas, hitlerininkų sušaudytas Kauno IX forte. Po E. E. M. Geisto ir jo žmonos (nusinuodijo) žūties, 1943 01 10 į nacių valdžios užantspauduotą Geistų butą įsigavę kaimynai smuikininkas V. Varčikas ir V. Zigmantas išgelbėjo ir išsaugojo jo muzikos kūrinių ir dienoraščių rankraščius, kitus dokumentus.

Kūriniai

Muzikinės dramos Mirštanti siela (Sterbende Seele 1925), Golemas (Der Golem 1938; abi neišliko), Dioniso sugrįžimas (Die Heimkehr des Dionysos 1938; pirmąkart pastatyta 2002 Lietuvos rusų dramos teatre, režisierius V. Tarasovas), sceninė kantata Requiem (1925, sunaikinta 1941), Mažasis vokiškasis requiem sopranui, tenorui, berniukų ir mišriam chorams, simfoniniam orkestrui (Kleine deutsche Totenmesse / Requiem 1940), simfoninių paveikslų diptikas Iš Lietuvos (Aus Litauen 1941), koncertinė uvertiūra simfoniniam orkestrui Antėjas (Antaeos 1941), Apolonijų ir Dionisijų šokių pantomimos simfoniniam orkestrui ir vargonams ad libitum (Apollonisch- dionysische Tanzpantomime 1939), simfoninė pantomima Mažosios šokių legendos (Das Tanzlegendchen 1942), kamerinė muzika Atsiskyrėliai (Die Einsamen 1925, neišliko), Kosminis pavasaris iš Mažųjų šokių legendų smuikui, violončelei ir fortepijonui (Kosmischer Frühling aus Das Tanzlegendchen 1942), chorai – diptikas Mirusiųjų choras (Chor der Toten) ir Pjovėjų daina (Schnitterlied) vaikų ir mišriam chorams, variniams pučiamiesiems ir timpanams (1933), Trys chorai su orkestru pagal J. W. Goethe’s Fausto II dalies 5 veiksmą (Drei Chor‑Studie mit Orchester zu Goethe’s Faust II, 5), solo dainos – Trys dainos baritonui ir smuikui (1928), Keistas vakaras sopranui ir styginių trio (Der seltsame Abend 1933), Aš jaučiu Tave visur aukštam balsui ir styginių orkestrui arba vargonams, ad libitum fortepijonui (Ich finde dich in allen Dingen 1936, instrumentuota 1939), Trys lietuvių dainos neaukštam balsui ir orkestrui arba fortepijonui (B. Rutkūno‑Rutkausko žodžiai, 1939–40), libretas jo kurtai operai Inkai (1938–41, neišliko).

Muzika neoromantinė, su konstruktyvizmo ir kitų 20 a. pirmos pusės muzikos krypčių požymais, emocinga, programiška, neapibrėžtų žanrų; joje yra antikos, vidurinių amžių, judaizmo, senovės inkų, vokiečių ir lietuvių kultūros, istorijos, mitologijos, mistikos, filosofijos, kosmoso motyvų.

Atminimo įamžinimas

E. E. M. Geisto gyvenimo motyvais M. Jackevičius ir J. Skliutauskas parašė dokumentinę pjesę Kaino žymė (pastatyta 1969 Tauragės liaudies teatre, išspausdinta 1972; 1973 išleista pavadinimu Aš girdžiu muziką, pastatyta 1978 Lietuvos dramos teatre), romanus – J. Kundrotas (Šauksmas. Vienos meilės tragedija 1994), M. Zingeris (Grojimas dviese 2002).

1973 Kaune ir Vilniuje jo kūrinių koncertus surengė Lietuvos filharmonijos simfoninis orkestras ir dirigentas J. Domarkas.

Išleista E. E. M. Geisto dienoraščiai Lydai (Für Lyda 2002), Dienoraštis Lydai (2004).

L: Šitas vaikas turi gyventi: Elenos Holcmanienės užrašai 1941–1944 Vilnius 2003; R. Kaiser Unerhörte Rettung. Die Suche nach Edwin Geist Frankfurt am Main 2004.

1352