efà (Echis carinatus), anginių (Viperidae) šeimos, efų genties gyvatė. Paplitusi Šiaurės ir Rytų Afrikoje (iki Ganos, Ugandos, Kamerūno) bei Vidurinėje ir Pietų Azijoje (nuo Turkmėnistano iki Šri Lankos). Užauga iki 60–80 cm ilgio. Kūnas pilkai gelsvas ar pilkas. Šonais eina balkšva vingiuota linija. Galva apvaloka, padengta smulkiais briaunotais žvynais, atskirta nuo kūno (ryškiai pastebimas kaklas). Akių vyzdžiai vertikalūs. Vokai suaugę, skaidrūs. Viršutinio žandikaulio priekyje yra 2–4 dideli tuščiaviduriai dantys. Gyvena įvairių tipų dykumose, sausose savanose, upių terasose, molinių namų griuvėsiuose. Pavasarį efa aktyvi dieną, vasarą grobio ieško tik sutemus ir naktį. Minta smulkiais graužikais (smiltpelėmis, šokliais, žiurkėnais, pelėmis), rečiau driežais, paukščiais, varlėmis. Veda iki 15 jauniklių. Viena nuodingiausių anginių šeimos gyvačių. Nuodai vartojami medicinoje.
efa
efa
2077