efebai

efèbai (gr. ephēbos – suaugęs jaunuolis), Atėnuose ir kai kuriuose kituose senovės graikų poliuose pilnamečiai (18–20, kai kuriuose poliuose 15–17 m.) jaunuoliai, laisvųjų piliečių sūnūs, privalantys 2 metus mokytis efebijoje (veikė 5 a. pr. Kr.–3 a. po Kr.). Pirmaisiais mokslo metais efebai mokėsi karybos, antraisiais ėjo karo tarnybą tvirtovėse arba pasienyje, dalyvavo karo žygiuose; dar buvo mokoma kūno kultūros, poezijos ir muzikos. Piliečių teisių ir pareigų efebai neturėjo. Nuo 3 a. pr. Kr. mokslas efebijoje nebebuvo privalomas ir truko 1 metus. Nuo 1 a. pr. Kr. mokytis efebijoje galėjo ir svetimšaliai; mokyklos programą papildė filosofijos ir literatūros studijos.