Efèso susirinkmas, trečiasis visuotinis Bažnyčios susirinkimas, įvykęs 431 Efese (prie Selçuko gyvenvietės, Turkija). Sušaukė Bizantijos imperatorius Teodosijus II. Jame buvo sprendžiamas Konstantinopolio vyskupo Nestorijaus ir Aleksandrijos patriarcho Kirilo Aleksandriečio teologinis ginčas dėl Jėzaus Kristaus žmogiškosios ir dieviškosios prigimties bei Dievo Motinos (theótokos) titulo pripažinimo Švč. Mergelei Marijai. Kirilas Aleksandrietis paskelbė 12 anatemų, kuriose pasmerkė Nestorijaus mokymą; Nestorijų ištrėmė. Efeso susirinkimas nepakeitė Nikėjos tikėjimo simbolio ir uždraudė pildyti jį naujomis formulėmis, pasmerkė Pelagijaus mokymą ir jo šalininką Celestijų, kuris neigė gimtąją nuodėmę ir įrodinėjo, kad žmogus užsitarnauja Dievo malonę vien savo nuopelnais. Ginčas tęsėsi iki 433, kai Efeso susirinkimo formulės buvo daugumos priimtos; tačiau Nestorijaus šalininkai atsiskyrė nuo Bažnyčios ir išplėtojo intensyvią misijų veiklą, kuri pasiekė Persiją ir Kiniją; jiems susivienyti su Visuotine Bažnyčia trukdė centralizuota jų Bažnyčia.
Efeso susirinkimas (freska, kurioje vaizduojamas Kirilas Aleksandrietis priešais Dievo Motiną su kūdikiu, 19 amžius, Fourvière’o Dievo Motinos bazilika Lione)
656