Egėjo jūra

Egjo jra (angl. Aegean Sea, gr. Aigaon Pélagos, turk. Ege Denizi), Aigjo jra, Viduržemio jūros dalis tarp Balkanų pusiasalio, Mažosios Azijos pusiasalio ir Kiteros, Kretos, Karpato bei Rodo salų. Plotas 191 000 km² (be salų), didžiausias gylis 2529 m, vidutinis 377 metrai. Dardanelų sąsiauris jungia Egėjo jūrą su Marmuro jūra, Korinto kanalas – su Korinto įlanka (Jonijos jūra). Krantai vingiuoti, daug įlankų (Termos, Sarono įlanka, İzmiro, Saro), salų (Euboja, Lesbas, Chijas, Lemnas, Tasas, Naksas, Samas, Andras).

Dugno reljefas sudėtingas; yra povandeninių lovių (Kretos, didžiausias gylis 2499 m; Skyro, Anatolijos), Kikladų plynaukštė, Skyro kalnagūbris, Lesbo dubuma. Nuosėdos terigeninės (smėlis, dumblas) ir vulkaninės. Yra veikiančių ugnikalnių (Kaimenio, Nisiro salose). Dažni žemės drebėjimai. Vandens paviršiaus temperatūra žiemą 12–15,5 °C, vasarą 22–25 °C. Druskingumas 38–39 ‰. Potvyniai kartojasi kas pusę paros; jų aukštis 1 metras. Į Egėjo jūrą įteka Marica, Mesta, Struma, Vardaras (Aksijas), Haliakmonas, Didysis Menderesas. Žvejyba. Turizmas, vandens sportas. Keltai. Pajūryje ir salose kurortai. Didžiausi uostai: Pirėjas, Salonikai (Graikija), İzmiras (Turkija).

Egėjo jūros pakrantė