Egidijus Romietis
Egdijus Romiẽtis, Žlis Romiẽtis, pranc. Gilles de Rome, lot. Aegidius Romanus tarp 1243 ir 1247Roma 1316 12 22Avinjonas (perlaidotas Paryžiuje), italų ir prancūzų filosofas, teologas. Augustinas (1265).
Išsilavinimas ir veikla
1268–72 studijavo Paryžiaus universitete (buvo Tomo Akviniečio mokinys). Apie 1277–81 būsimojo Prancūzijos karaliaus Pilypo IV Gražiojo mokytojas. 1285–92 Paryžiaus universitete dėstė teologiją. 1287 Egidijaus Romiečio mokymas paskelbtas Šv. Augustino ordino oficialiąja doktrina. 1292 išrinktas ordino generaliniu prioru. 1295 paskirtas Bourgesʼo arkivyskupu.
Metafizika
Metafizikoje teigė, kad esmė (essentia) ir būtis (existentia) yra visiškai atskiri dalykai, kritikavo Henriko Gentiečio požiūrį, kad būtis yra tik esmės santykis su kūrėju.
Gamtos filosofija
Gamtos filosofijoje, priešingai nei Aristotelis, teigė, kad laikas yra diskretus (sudarytas iš nedalių tarpsnių); kiekybę (quantitas) suprato dvejopai – kaip tūrį ir svorį.
Teologija
Teologijoje svarbiausia Dievo savybe laikė vieningumą, antra pagal svarbą – begalybę.
Politikos teorija
Vienas pirmųjų Vakarų Europoje ėmė remtis Aristotelio politinėmis pažiūromis. Politiniuose veikaluose (Apie valdovų valdymą / De Regimine Principium apie 1278, Apie Bažnyčios valdžią / De Potestate Ecclesiastica, apie 1302) teigė, kad monarchija yra geriausia valdymo forma, o popiežiaus valdžia yra aukštesnė už pasaulietinę valdžią ir tik ji gali padaryti pastarąją teisėtą.