Ègilio sagà (sen. isl. Egils saga Skalla-Grímssonar), islandų giminių sagų grupės saga, užrašyta apie 1220–30. Pasakojimo chronologinės ribos apima laikotarpį nuo 850 iki 1000. Ankstyviausias išlikęs nedidelis sagos fragmentas datuojamas apie 1240.
Išlikusių Egilio sagos nuorašų redakcijos skirstomos į tris grupes. Pilniausias ir seniausias išlikęs yra M grupės (nuo Möđruvallabók; Möðruvelliro knyga; pagal gyvenvietę šiaurės Islandijoje, kur rastas nuorašas) 14 a. nuorašas, saugomas Árni Magnússono islandų studijų institute Reikjavike. M grupei priskiriamas ir išlikęs 1240 rankraščio fragmentas. M grupei priklausančiais nuorašais dažniausiai remiamasi publikuojant Egilio sagą arba ją verčiant į kitas kalbas. Kitos dvi nuorašų redakcijų grupės yra mažiau vertingos, jų tekstai nepilnai išlikę, yra praleistų dalių. Pagrindinis W grupės rankraštis – defektuota 14 a. kopija – saugomas Hercogo Augusto bibliotekoje Wolfenbüttelyje. K grupei priskiriamos 17 a. antroje pusėje Ketillio Jörundssono (1603–70) padarytos dvi beveik identiškos kopijos, saugomos Kopenhagos universiteto Arnamagnæan institute.
Visuose nuorašuose saga padalyta į nenumeruotus skyrius, kurie ne visuomet sutampa. Egilio saga turi bendrų lingvistinių bruožų ir stiliaus panašumų su islandų sagų ciklu Žemės ratas (Heimskringla). Ši aplinkybė leidžia manyti, kad abiejų kūrinių autorius galėjo būti Snorri Sturlusonas. Tokius argumentus dėl autorystės paremia ir panašus abiejų sagų užrašymo laikas – Heimskringla datuojama apie 1230.
Egilis Skalagrimsonas, Grimo Plikagalvio sūnus (sen. isl. Egil Skalla-Grímsson), buvo realus asmuo, gyvenęs apie 910–990. Ypatingu žiaurumu ir nuožmumu kovose pasižymėjęs Egilis kartu garsėjo ir poezija (skaldas). Jo sukurtos giesmės harmoningai papildo sagos tekstą. Sagoje aprašomas Egilio ir jo giminės gyvenimas Islandijoje, pateikiama itin daug informacijos apie istorinius įvykius Anglijoje, Norvegijoje, Baltijos jūros regione. Egilio saga yra svarbus vikingų istorijos baltų kraštuose šaltinis. Išsamiai aprašytas Egilio ir jo brolio Torolvo (Thorolf) žygis į kuršių žemę, kur jie iš pradžių prekiavo, vėliau plėšikavo, kol pateko į kuršių nelaisvę. Pastarasis epizodas suteikia įdomių žinių apie kuršių visuomenės sandarą, detaliai aprašo kuršių sodybą, jos statinius. Pagal Imbarės ir Apuolės piliakalnių archeologinių tyrinėjimų radinius parengta galima pastatų rekonstrukcija iš esmės atitinka Egilio sagoje aprašomus. Pabėgęs iš kuršių nelaisvės su prisigrobtu sidabru ir kitais turtais Egilis grįžo prie Danijos krantų ir toliau plėšikavo.
Egilis Skalagrimsonas (17 a. nuorašo iliustracija; Árni Magnússono islandų studijų institutas)
Pirmą kartą Egilio saga išleista 1782 Islandijoje. 1975 pirmą kartą išleista Lietuvoje (į lietuvių kalbą išvertė Svetlana Steponavičienė).
P: Egilio saga Vilnius 1975 22012.
2226