Egpto architektūrà
Iki 9 amžiaus
Po arabų užkariavimo (639–646) architektūra plėtota pagal islamo tradicijas, bet 7–8 a. dar buvo išlikę vėlyvosios antikos ir koptų architektūros elementų. Daugelis Senovės Egipto miestų sunyko.
Pirmųjų arabų statytų miestų (Fatimidų sostinė al Fustatas, 640, dabar Kairo dalis) planai buvo panašūs į romėnų karo stovyklų planus. Miesto centre iš akmenų, plytų statyti islamo architektūrai būdingi pastatai: mečetės, medresės, minaretai, visuomeninės pirtys, karavansarajai, mauzoliejai, kareivinės. Plėtotas stačiakampio plano, saikingo dekoro (stiuko, medžio, akmens reljefai) mečetės tipas, su kolonomis, pleištinėmis, pasaginėmis, daugialapėmis arkomis, erdvia maldų sale ir vidaus kiemu, kurį juosė kolonados (Amros mečetė al Fustate, 641–642).
9–15 amžius
Nuo 9 a. Egipto architektūra suklestėjo. Buvo statomi aiškios kompozicijos, dideli, monumentalių, gynybinei architektūrai būdingų formų pastatai, puošti saikingu skulptūriniu ir raižytu dekoru (Ibn Tuluno mečetė Kaire, 876–879). Statyti nauji, plėsti senieji miestai. Kairas (įkurtas 969) buvo aptvertas masyvia gynybine siena, su monumentaliais kvadrato ir apskritimo plano akmenų mūro bokštais vartų viršuje (11 a., išliko 4 vartai). Greta didikų rūmų stichiškai plėtėsi varguomenės kvartalai. Rūmų ir vidurinio gyventojų sluoksnio gyvenamųjų namų centre buvo atviras vidaus kiemelis su portiku (už portiko – gyvenamosios patalpos) ir giliais aivanais.
10–12 a. sakralinių pastatų architektūros išorė ir vidus buvo gausiai dekoruojama stiuko ir medžio drožyba, spalvotų akmenų ir glazūruotų fajanso plytelių mozaikomis (al Azharo mečetė Kaire, 970–972), mečetės vidinį kiemelį juosė kolonados ir arkados.
Sultono Hasano mečetės Kaire interjeras (14 a.)
12–15 a. architektūroje susipynė Artimųjų Rytų, Vidurinės Azijos ir net Vakarų Europos architektūros bruožai. Pradėti statyti sudėtingesnio plano sakraliniai pastatai: susiformavo 4 aivanų mečetė-medresė, aukšti daugiakampio (rečiau kvadratinio) plano kupoliniai minaretai (sultono Hasano mečetė, 1356–63, sultono Barkuko mečetė, 1384–86; abi Kaire), kvadratinio plano mauzoliejai su kupolais (mameliukų mauzoliejų kompleksas prie Kairo, 15 a.–16 a. pradžia), atsirado stalaktitiniai skliautai (Kairo senamiesčio islamiškoji dalis – pasaulio paveldo vertybės, nuo 1979).
16 amžius–20 amžiaus pirma pusė
Osmanų imperijos valdymo laikotarpiu statybos sumenko, ryškiausia buvo turkų architektūros įtaka (pusrutulio formos kupolai, siauri, aukšti, į viršų smailėjantys minaretai – Sinan-pašos mečetė, 1571).
17–19 a. plito stačiakampio plano 3–4 aukštų akmenų mūro gyvenamieji namai. Jų patalpos grupuotos aplink vidaus kiemelį su fontanu centre, fasadinėje namo pusėje būdavo aklina siena arba medinėmis grotelėmis dengtas erkeris (gyvenamieji namai Kaire). Sakraliniai pastatai išliko ankstesnės struktūros, vyravo puošybiniai elementai (Muchamedo Alijaus mečetė Kaire, 1830–48, architektas J. Bohna).
19 a. Kaire suformuota taisyklingo plano gyvenamųjų kvartalų, puošnių parkų (Ezbekijaus parkas, 1867). 19 a. antros pusės–20 a. pirmos pusės gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų architektūra plėtota pagal europietiško istorizmo, vėliau konstruktyvizmo principus, kurie buvo derinami su islamo architektūros elementais (medžio grotelėmis, lodžijomis, bokšteliais) ir ornamentika. Pagal užsienio architektų (prancūzų, belgų, italų) projektus pastatyta vyriausybės ir visuomeninių pastatų: Egipto muziejus (1902, architektas M. Dourgnonas), Vyriausybės rūmai (1919–36), Muzikos ir lėlių teatras (1929, abiejų architektas E. Verucci Bey, visi Kaire), katedra Heliopolyje (1932, architektas A. Marcelis), Kairo universiteto rūmai al Gizoje (1936, architektas A. L. Gabras), Viktorijos koledžo Kaire I eilė (baigta 1950, architektas J. Poltockas).
20 a. 4–5 dešimtmetyje pagal žymiausio 20 a. Egipto architekto H. Fathi projektą prie Luksoro pastatytas tautinio stiliaus kaimas Gurna: tinkuoti plytų mūro gyvenamieji namai turi vidinius kiemelius, kupolines perdangas.
20 amžiaus antra pusė
Statybos suintensyvėjo nuvertus monarchiją (1952). Pradėta miestų rekonstrukcija (parengti Kairo, 1955, Aleksandrijos, 1958, planai), pastatyta naujų, atstatyta sugriautų kvartalų (Port Saidas, 6 dešimtmečio pabaiga), nutiesta naujų magistralių ir tiltų (484 m Universiteto tiltas per Nilą Kaire, 1955; ilgiausias to meto Egipto tiltas). Kaire, Nilo krantinėje, iškilo pirmieji dangoraižiai (1958, architektas N. Šebibas, 1915–85), pastatyta viešbučių, pramoninių ir irigacinių įrenginių (Asuano užtvanka, baigta 1971, pagal rusų architektų projektą), visuomeninių pastatų (oro uostas, 1962, architektai S. Zaitunas, M. Šafki, televizijos centras, 1967, architektas J. Mominas; visi Kaire).
Operos teatro rūmai Kaire (1968)
Žymesni Egipto architektai: M. Fahmi Paša, M. Haikalas, S. Karimas, M. Omaras, N. Šebibas, A. Sidki. Nuo 8 dešimtmečio tautinį stilių architektūroje plėtojo architekto H. Fathi mokiniai: A. I. Abdelhalimas (Kultūros parkas vaikams Kaire, 1990), K. al Kafravi (1931–93), M. H. Šahenas, A. A. Sultanas (vienas Operos teatro pastatų Kaire, 1968), A. V. al Vakilis. 20 a. pabaigoje Kaire pastatyta naujų daugiaaukščių viešbučių (Ramsis Hilton), Užsienio reikalų ministerijos (1994), Egipto radijo korporacijos bei komercinių pastatų, nutiestas 13 km ilgio Spalio 6‑osios tiltas. Šiuolaikinėje architektūroje modernistinės tendencijos, naujos statybinės medžiagos (metalo karkasas, gelžbetonis, stiklas), modernūs saulės šviesą sulaikantys ir ventiliacijos įrenginiai derinami su islamo tradicinės architektūros elementais – lodžijomis, arkadomis, langų ir balkonų medinėmis grotelėmis, reljefiniais arabeskos ornamento motyvais.
Pasaulio paveldo vertybės
Kairo senamiesčio islamiškoji dalis, Luksoras, Karnakas ir Tebų kompleksas, Abu Mina (pavojuje nuo 2001), Memfis ir jo nekropolis, šventyklos Abu Simbelyje ir Izidės šventykla Filės saloje (visi nuo 1979), stačiatikių Šv. Kotrynos vienuolynas prie Sinajaus kalno (nuo 2002).
L: K. A. C. Creswell Muslim Architecture of Egypt 1 vol. Oxford 1952; Architecture and Community: Building in the Islamic World Today Millerton–New York 1983.
2972
Egipto kultūra