Egpto knas. Pirmuosius filmus Egipte 1917–18 sukūrė italų, prancūzų režisieriai. Egipto kino pradžia laikoma melodrama Leila (1927, režisierius V. Urfi). 4 dešimtmetyje vyravo romantinės komedijos, melodramos (režisieriai A. Džalalis, 1897–1947, M. Karimas, 1896–1972). Jose buvo gausu dainų ir šokių, kuriuos atlikdavo populiarūs aktoriai dainininkai (J. Vahbi, 1898–1982, Umas Kulthumas, 1898–1975). Kaire įsikūrus kino bendrovėms Misr (1935), Lama (1936), Nasibian (1937) čia iš Aleksandrijos persikėlė kino pramonės centras. Realistinę kryptį Egipto kine pradėjo režisieriaus Kamalio Salimo (1913–45) filmai, kuriuose vaizduojamas paprastų žmonių gyvenimas. 5 dešimtmetyje filmuose atsirado nepriklausomybės kovų tema, gvildentos skurdo, bedarbystės, moters beteisiškumo problemos, sukurta Egipto ir užsienio (V. Hugo, W. Shakespeare’o) rašytojų kūrinių ekranizacijų (režisieriai M. Karimas, N. Mustafa, 1903–86, A. Badrakhanas, 1909–69, H. Barakatas, 1914–97). Daugelį aktualios problematikos realistinių filmų leista rodyti tik nuvertus karalių Faruką I (1952 07). 1959 Kaire įkurtas Kinematografijos institutas. 1960 kino pramonė buvo nacionalizuota. 1963 įsteigtas Vyriausiasis kino, radijo ir televizijos komitetas (1971 panaikintas), kuris rūpinosi Egipto kino raida ir finansavimu. 7 dešimtmetyje iš Afrikos valstybių Egipte per metus buvo sukuriama daugiausia filmų (apie 60–80). Egipto kiną pasaulyje išgarsino režisieriai S. Abu Saifas (1915–96) ir J. Šachinas. Režisierius S. Abu Saifas ekranizavo rašytojo N. Machfuzo romaną Pradžia ir pabaiga (1960), moters emancipacijos klausimą kėlė filmuose Ne laikas meilei (1963), Akligatvis (1968). Istorinės, politinės tematikos režisieriaus J. Šachino filmuose (Žemė 1969, Žvirblis 1971) vaizduojamos Egipto nepriklausomybės kovos, Egipto ir Izraelio konfliktas. Psichologinės, buitinės tematikos filmų, epinių filmų apie felachus sukūrė režisieriai H. Barakatas, T. Salechas (1926–2013). 1970 prezidentu tapus A. as Sadatui panaikintas nacionalizacijos įstatymas, filmai vėl buvo kuriami privačiose kino studijose, bet cenzūruojami, dalis uždrausta rodyti. Įsivyravo pramoginiai filmai (farsai, melodramos iš aukštuomenės gyvenimo). Reikšmingiausias 8 dešimtmetyje buvo režisieriaus J. Šachino autobiografinis filmas Aleksandrija, kodėl? (1978). 20 a. pabaigoje Egipto kino raida suintensyvėjo. Socialinės tematikos filmų sukūrė režisieriai A. Fahmi (g. 1936), A. Badrakhanas (g. 1946), Egipto rašytojų kūrinių ekranizacijomis garsėja režisierius H. Kamalis (1932–2003). Tarptautiniuose kino festivaliuose prizų pelnė režisierių M. Chano (g. 1942), A. al Bakri (g. 1947), R. al Kačefo (g. 1952), J. Nasrallos (g. 1952), A. Hetatos (g. 1965) filmai. Aktoriai: M. Mileži (1910–84), A. Vagdi (1911–54), Š. Sarchanas (1925–97), S. Gamil (1927–2002), F. Chamama (g. 1931), Magda (g. 1931), O. Šarifas, N. al Šarifas (g. 1946). Nuo 1976 Kaire kasmet vyksta tarptautinis kino festivalis.
L: Y. Thoraval Regards sur le cinéma égyptien Paris 1996.
Egipto kultūra