Egpto mùzika
Egipto tradicinei profesionaliajai muzikai įtakos turėjo senovės Egipto, Irano, Turkijos, Kaukazo tautų, Ispanijos, Bizantijos, arabų muzikinės kultūros.
Liaudies muzika
muzikuoja folkloro grupė iš Egipto (tarptautinis liaudies muzikos festivalis Zagrebe; 2016)
Seniausių liaudies dainų formos ir žanrai siejami su huda (karavano daina), kurios ritmas priklausė nuo kupranugario žingsnio. Iš huda kilę kiti Egipto dainų žanrai: biga (rauda), navvh (elegija), nasb (romansas), darbo (valstiečių, žvejų, medvilnės rinkėjų), apeigų dainos. Joms būdinga siauras melodijos diapazonas, nesudėtinga ritmika ir sandara. Dainuojama antifoniškai ir heterofoniškai. Fatimidų dinastijos laikotarpiu (969–1171) paplito instrumentai ūdas, zamras (nendrės trimitas), taras, jankas (arfa), rebabas.
Muzikos raida iki 18 a. pabaigos
Valdant mameliukų sultonams (1250–1517) klestėjo karinė muzika. 13 a. viduryje sultono karinį orkestrą sudarė 40 timpanų – kiusatų, 20 trimitų – anfarų, 4 mušamieji – duchulatai ir 4 mediniai pučiamieji – samai arba zamūrai. Viduramžiais Egipte dirbo žymūs muzikos teoretikai ir atlikėjai – Ibn al Chaitanas, al Musabichi (11 a.), A. Umaja (12 a.), as Sairufas (13 a.), Ibn Sana al Mulkas, Alamas ad din Kuaisaris, an Nuvairi (14 a.), al Magrazi, al Navaji (15 amžius). 13 a. mėginta muziką taikyti gydymui; Kaire buvo įsteigta ligoninė, kurioje ligonių skausmus malšino muzika. 1517–1873 valdant turkams nacionalinė kultūra ėmė nykti.
rebabai
Muzikos raida nuo 18 a. pabaigos
18 a. pabaigoje ir 19 a. pradžioje į Egipto muziką pradėjo skverbtis Europos muzikinė kultūra, atgimė tradicinė muzika. 1824–34 Kaire ir kituose miestuose įsteigtos muzikos mokyklos, kuriose dėstė anglų ir prancūzų pedagogai; Egipto valdytojo Muchamedo Alijaus rūmuose veikė kariniai orkestrai. 19 a. pirmoje pusėje garsėjo kompozitorius Muchammadas al Kabbani, istorikas, teoretikas ir dainų rinkėjas Muchammadas Šihabas al Mulkas, dainininkai Mustafa al Aggadi, Abd al Chamuli. 19 a. antroje pusėje Egipte dirbo daug italų kompozitorių ir pedagogų. 1869 Kaire įsteigtas Operos teatras (pirmasis Afrikos žemyne); jame dainavo gastroliuojantys Europos šalių dainininkai (1871 šiame teatre įvyko G. Verdi operos Aida premjera; opera buvo sukurta Egipto vyriausybei užsakius Sueco kanalo atidarymo proga). Plėtojosi nacionalinė muzika. Garsėjo dainininkas Muchammadas Osmanas, liutnininkas Achmedas al Laiti, fleitininkas Aminas Buzari. Didžiosios Britanijos okupacija (1882–1952) padidino Europos muzikos įtaką Egipto muzikinei kultūrai.
Muzikinės institucijos
Operos teatro rūmai Kaire (1968)
Kaire veikia Operos teatras (turi operos ir baleto trupes), Nacionalinė filharmonija (įsteigta 20 a. 5 dešimtmetyje), Arabų muzikos institutas (įsteigtas 1929), Moterų muzikos institutas (įsteigtas 1935), Aukštoji muzikos mokykla (įsteigta 1944), konservatorija (įsteigta 1959), Nacionalinės muzikos aukštoji mokykla, Arabų muzikos akademija (įsteigta 1971), Kairo radijo simfoninis orkestras (įsteigtas 1956), Operetės teatras (įkurtas 1960), Liaudies meno ansamblis (įsteigtas 1962), profesionalių muzikų sąjunga (įsteigta 1955). Muzikus dar rengia Zamaliko muzikos mokytojų rengimo institutas ir al Gizos nacionalinė konservatorija.
Žymesni kompozitoriai
Svarbiausi 20 a. kompozitoriai: S. Dervišas, Abu Bakras Chairatas, A. al Šauanas (sukūrė pirmąją nacionalinę operą Antara ir Abla), F. az Zahiri, I. Chagagas, H. al Dabas, J. Graisas, Abd al Vahabas, F. al Atrašas, A. Saudas ad Dinas, Abd al Chimidas, Abd ar Rachmanas, Abd al Chakimas Chafizas, Abd al Chalimas Nueiras, R. Badranas, M. al Mugi, Ch. Rašidas, S. Reda, M. Jusefas, M. R. Garana, G. Abd ar Rachimas, G. Ch. Salama, R. Daoudas, O. Khayratas, M. Ghoneim, S. M. El Dinas, A. Osmanas, A. Kamelis.
L: A. Simon Studien zur ägyptischen Volksmusik 1. Bd. Hamburg 1972; H. H. Touma Die Musik der Araber Wilhelmshaven 1975.
1915
660
Egipto kultūra