Egpto kis
Bendroji ūkio apžvalga
Egiptas – agrarinė industrinė valstybė.
2002 BVP sudarė 76,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 268 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1143 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 3900 JAV dolerių). 1990–2000 BVP kasmet padidėdavo vidutiniškai 4,4 %. Infliacija 2,3 % (2001). Užsienio skola 28,5 mlrd. JAV dolerių (2001).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Egipto BVP sudarė 404,143 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1388,329 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 3876 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 13 316 JAV dolerių). Infliacija 37,4 % (2023 08).
https://s.vle.lt/diagramos/315.html
Pramonė
Labiausiai išplėtota gavybos, tekstilės, maisto, chemijos pramonė, statyba, metalurgija, cemento gamyba.
Naftos bendrieji ištekliai 2,9 mlrd. barelių. Per dieną išgaunama 795 000 barelių naftos (21 a. pradžioje); daugiausia – Sinajaus pusiasalyje, Sueco įlankos vakariniame krante, Egipto šiaurės vakaruose. Didžiausi telkiniai: Ras Bakras, Karimas, al Ghurdaka, Ras Gharibas. Gamtinių dujų ištekliai apie 1000 mlrd. m3; daugiausia išgaunama Abu Kyro telkinyje (21 mlrd. m3 per metus).
Kasama geležies rūda (al Kusairos regionas, al Bachrijos oazė, Asuanas), mangano rūda, asbestas, gipsas ir anhidritas, talkas, taip pat fosfatai (al Charidžos oazė, al Kusaira), fosforitai (Safaga, al Kusaira), druska (sūrūs Nilo deltos ežerai: Marjutas, al Burullusas), limonitas, auksas (2001). Naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 2000 pagaminta 69,6 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos, suvartota – 64,7 mlrd. kilovatvalandžių. Šiluminės elektrinės, kūrenamos gamtinėmis dujomis, pagamina 50 %, kūrenamos naftos produktais – 31 %, hidroelektrinės – 19 % Egipto elektros energijos. Didžiausia hidroelektrinė – Asuano (pastatyta 1960).
Asuano užtvanka
Svarbiausi pramonės centrai – Kairas (išplėtota tekstilės, maisto, chemijos, metalo apdirbimo pramonė, automobilių gamyba), Aleksandrija (naftos chemijos, chemijos, tekstilės, maisto, popieriaus pramonė), Port Saidas (žuvų pramonė), Suecas (naftos chemijos, popieriaus pramonė), Asuanas (chemijos pramonė). Egipto pramonės svarbiausi produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
1
2
Bioprodukcinis ūkis
dirbami laukai ad Dachlos oazėje (Libijos dykuma)
Žemės ūkis intensyvus. Žemės ūkio naudmenos užima 2,9 % Egipto teritorijos (33 000 km2 drėkinama). Gaunami 2–3 derliai per metus. Vyrauja smulkūs ūkiai. Egipto žemės ūkio plėtrą stabdo ariamosios žemės trūkumas, didėjantis dėl urbanizacijos (sparčiai daugėja gyventojų), dykumėjimo, uždruskėjimo. Nilo deltoje ir slėnio šiaurėje auginama vilnamedžiai, ryžiai, kukurūzai, kviečiai, miežiai, soros, pupos, pomidorai, cukranendrės, citrinmedžiai, datuliniai finikai. Egipto augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Plėtojama gyvulininkystė; veisiama galvijai, buivolai, avys, asilai, ožkos. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje.
21 a. pradžioje per metus sugauta 724 400 tonų žuvų (daugiausia tilapijų, sardinių). Žvejojama Viduržemio jūroje, Nile; be to, žuvys veisiamos tvenkiniuose (daugiausia karpiai, tilapijos).
3
4
5
Turizmas
Luksoro šventyklų ansamblis
al Ghurdaka
21 a. pradžioje Egiptą aplankė 5,1 mln. užsienio turistų per metus (daugiausia turistų atvyko iš Vokietijos, Italijos, Prancūzijos). Labiausiai turistų lankomos vietos: Kairas, Luksoras (Karnako, Amono šventyklos), Aleksandrija, al Giza (Cheopso, Chefreno, Mikerino piramidės, Sfinksas), Sakkara (laiptuotoji Džoserio piramidė, Serapeumas), Asuanas (Asuano užtvanka, Abu Simbelas), Karalių slėnis, Sinajaus kalnas, Šventosios Kotrynos vienuolynas; taip pat turistų pamėgti kruizai Nilu, kurortai prie Raudonosios jūros (didžiausi – al Ghurdaka, Šarm aš Šeichas). Nuo 1980 turizmas – sparčiausiai besiplėtojanti Egipto ūkio šaka, tačiau jos plėtrai trukdo islamo fundamentalistų terorizmas.
Transportas
laivų konvojus Sueco kanale
Automobilių kelių yra 64 000 km, iš jų su kieta danga 50 000 km (20 a. pabaigoje). Svarbiausi automobilių keliai jungia Aleksandriją su Chartumu (Sudanas), Kairą su Port Saidu ir al Ghurdaka. Geležinkelių yra 5105 km (21 a. pradžioje). Svarbiausia geležinkelio linija – Aleksandrija–Kairas–Asuanas (geležinkelio ruožas nuo Aleksandrijos iki Kairo, nutiestas 1855, – pirmasis Afrikos geležinkelis). Vandens kelių 3500 km (Nilas, Nassero ežeras, Nilo deltos kanalai, Sueco kanalas). Sueco kanalu per metus praplaukia apie 14 000 laivų, pervežama apie 440 mln. tonų krovinių. Didžiausi jūrų uostai: Aleksandrija, Suecas, Port Saidas; kiti uostai: al Ghurdaka, Asuanas, Asjutas, Dumjatas, Marsa Matruchas.
3 tarptautiniai oro uostai: Heliopolio (23 kilometrai nuo Kairo), Aleksandrijos, Nuzhos. Naftotiekių yra 1171 km, naftos produktotiekių – 596 km, dujotiekių – 460 kilometrų.
3061
Bankai
Visi bankai buvo nacionalizuoti iki 1961. Privatūs bankai ir užsienio bankų skyriai vėl pradėjo veikti 1974. Be Egipto centrinio banko (įkurtas 1960, būstinė Kaire), 21 a. pradžioje dar veikė 57 komerciniai bankai: 7 valstybinės nuosavybės (3 iš jų specializuotieji), 35 akciniai ir privatūs, 15 užsienio bankų skyrių. Apie 60 % bankų sistemos aktyvų priklausė keturiems didžiausiems valstybiniams bankams (visi Kaire): Nacionaliniam (įkurtas 1898, nacionalizuotas 1960), Egipto (įkurtas 1920, nacionalizuotas 1960), Aleksandrijos (įkurtas 1957, kita būstinė Aleksandrijoje) ir Kairo (įkurtas 1952). Didžiausias privatus bankas – Komercinis tarptautinis (Commercial International Bank, įkurtas 1976 kaip Chase National Bank (Egypt), pervadintas 1987). Kaire veikia 2 tarptautiniai bankai: Arabų Afrikos tarptautinis (Arab African International Bank, įkurtas 1964, akcininkai – Alžyro, Egipto, Irako, Jordanijos, Kataro ir Kuveito vyriausybės, Irako ir Saudo Arabijos bankai, privatūs asmenys), Arabų tarptautinis (Arab International Bank, įkurtas 1971 kaip Egyptian International Bank, pervadintas 1974, akcininkai – Egipto, Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro, Libijos ir Omano vyriausybės, privatūs asmenys).
Egipto piniginis vienetas – Egipto svaras, lygus 100 piastrų arba 1000 miljemų.
Vertybinių popierių biržos: Capital Market Authority Kaire (įkurta 1979) ir CASE (Cairo and Alexandria Stock Exchange, įkurta 2000), susidedanti iš Kairo (įkurta 1904) ir Aleksandrijos (įkurta 1861) biržų.
Užsienio prekyba
Egipto užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2001)
Užsienio prekybos balansas neigiamas.
2001 eksportuota prekių už 7,1 mlrd. JAV dolerių, importuota už 16,4 mlrd. JAV dolerių; 44 % Egipto eksporto sudarė nafta ir jos produktai; dar buvo išvežama medvilnė, tekstilės, metalo, chemijos pramonės gaminiai, maisto produktai; buvo įvežamos daugiausia mašinos ir jų detalės, maisto produktai, chemijos pramonės, medienos gaminiai, degalai.
2022 daugiausia eksportuota į JAV, Jungtinius Arabų Emyratus, Turkiją, Saudo Arabiją, Italiją, Jungtinę Karalystę (daugiausia naftos ir jos produktų, žemės ūkio ir maisto produktų, citrusinių vaisių, ausko, chemijos ir metalo pramonės gaminių, izoliuotų elektros laidininkų), daugiausia importuota iš Kinijos, JAV, Saudo Arabijos, Vokietijos, Turkijos (daugiausia naftos ir jos produktų, maisto produktų, degalų, automobilių, vaistų).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2003 į Egiptą eksportavo prekių už 1,2 mln. JAV dolerių, importavo iš Egipto už 2,7 mln. JAV dolerių.
2019 Egipto ir Lietuvos prekybos apyvarta sudarė 60,65 mln. eurų. Lietuva į Egiptą eksportavo prekių už 45,12 mln. eurų (daugiausia valgomąsias daržoves ir kai kuriuos šakniavaisius bei gumbavaisius), importavo iš Egipto už 15,53 mln. eurų (daugiausia valgomuosius vaisius ir riešutus, citrusų vaisius, plastikus ir jų dirbinius, stiklą ir stiklo dirbinius). Egipto tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį sudarė 0,34 mln. eurų.
2022 Egipto ir Lietuvos prekybos apyvarta sudarė 183 mln. eurų. Lietuva eksportavo į Egiptą prekių už 57 mln. eurų (daugiausia valgomąsias daržoves ir grūdus), importavo iš Egipto prekių už 126 mln. eurų (daugiausia mineralinį kurą ir mineralines alyvas). Egipto tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį siekė 0,54 mln. eurų, Lietuva Egipte neinvestavo.
Egipto BVP struktūra (2001)
3061
2271
-Egipto pramonė; -Egipto žemės ūkis; -turizmas Egipte; -Egipto transportas; -Egipto bankai; -Egipto užsienio prekyba; -Egipto ekonominiai ryšiai su Lietuva