ẽglė (Picea), pušinių (Pinaceae) šeimos visžalių spygliuočių medžių gentis. Žinoma apie 50 rūšių. Eglės paplitusios Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje šalto, vėsaus ir vidutinio klimato juostose, piečiau – tik kalnuose.
paprastoji eglė
paprastoji eglė
Užauga iki 50 m aukščio. Kamienas iki 2 m skersmens. Laja kūgiška. Spygliai keturbriauniai. Vyriškieji kankorėžiai yra pernykščių ūglių spyglių pažastyse, moteriškieji – pernykščių ūglių viršūnėse. Šaknys išsidėsčiusios horizontaliai netoli dirvožemio paviršiaus. Eglės pakenčia ūksmę, atsparios šalčiui, bet sunkiai pakelia sausras, dūmus, dulkes. Gyvena 250–300, kartais 500 metų. Labiausiai paplitusios paprastoji eglė (Picea abies), sibirinė eglė (Picea obovata), rytinė eglė (Picea orientalis). Lietuvoje savaime auga tik paprastoji eglė. Želdynuose auginama baltoji eglė (Picea glauca), dygioji eglė (Picea pungens), Engelmano eglė (Picea engelmannii). Eglės mediena naudojama statyboje, iš jos gaminami baldai, muzikos instrumentai, gaunama celiuliozė, dervos, degutas, terpentinas, kanifolija. Žievėje yra rauginių medžiagų, spygliuose – vitamino C.
baltoji eglė