Mikulionýtė Eglė, tikr. Eglė Eutropija 1964 12 14Kaunas, lietuvių aktorė.
Išsilavinimas ir veikla
1983–84 Komijos muzikinio teatro Syktyvkare baleto trupės artistė. 1984–86 Kauno ketvirtosios sporto mokyklos meninės gimnastikos trenerė. 1986–89 Kauno pantomimos teatro, 1990–2006 Lietuvos nacionalinio dramos teatro (iki 1998 Lietuvos akademinis dramos teatras) aktorė. 1993 baigė Lietuvos muzikos akademiją (kurso vadovas J. Vaitkus, specialybės pedagogas A. Šurna). Nuo 2006 vaidina įvairiuose Lietuvos teatruose. 2008 įkūrė teatrą Jaja. Nuo 2010 dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, docentė.
Teatras ir kinas
Raiškių vaidmenų sukūrė J. Vaitkaus (Markizė Renė de Sad – J. Mišimos Markizė de Sad 1992, Elizabet Fogler – I. Bergmano Persona 1994, Kristoforas 1995, Margarita – J. Meko Pati pradžios pradžia 2002, Ema Bovari – Madam Bovari 2003, pagal G. Flaubert’ą), O. Koršunovo (Jaunoji moteris – Senė 1992, Senė 2 1994, abu pagal D. Charmsą ir A. Vvedenskį, Motina, Dama – Bernard’o‑Marie Koltèso Roberto Zucco 1998, Anuška – Meistras ir Margarita 2000, pagal M. Bulgakovą, Kristoforas 2001, Teiresijas – Sofoklio Oidipas karalius 2002, Džuljetos auklė – W. Shakespeare’o Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija 2003), J. Jurašo (Sesuo Aloysius Bovjė – Johno Patricko Shanley Dvejonė 2009, Antigonė – A. M. Sluckaitės Antigonė Sibire 2010, Auksinis scenos kryžius 2011, Alydė Trū – Apsivalymas 2011, pagal Sofi Oksanen, Elena – Balta drobulė 2012, pagal A. Škėmą, Aktorė/Barbora – J. Grušo, A. M. Sluckaitės Barbora 2014) spektakliuose.
E. Mikulionytė. Motinos vaidmuo (B.‑M. Koltèso Roberto Zucco 1998, režisierius O. Koršunovas, dailininkė J. Paulėkaitė, © LATGA, 2020; Roberto Zucco – S. Mykolaitis; Lietuvos nacionalinis dramos teatras)
E. Mikulionytė. Jajos vaidmuo (Seiči Jaširo Jaja 1996, režisierius Kęstutis Marčiulynas, scenografė Dalia Klimavičiūtė, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkas J. Statkevičius)
Kiti svarbesni vaidmenys: Džitsuko (J. Mišimos Panelė Chan 1994, režisierius C. Graužinis), Jaja (Seiči Jaširo Jaja 1996, režisierius Kęstutis Marčiulynas), Rozmari (Moterų dainos, šokio spektaklis pagal M. Dietrich dainas), Angustija (Bernardos Albos namai 2000, šokio spektaklis pagal F. Garcíjos Lorcos dramą ir šiuolaikinių kompozitorių muziką, abiejų choreografė A. Cholina), Freken Julija (A. Strindbergo Freken Julija 1999, režisierius Justinas Lingys), Barbora (S. Parulskio Barboros Radvilaitės testamentas 2002, režisierius A. Latėnas), Duktė Rozana (Mario Fratti Sesuo 2012, režisierius Artūras Žukauskas), Olga (T. Bernhardo Didvyrių aikštė 2015, režisierius K. Lupa), Osė, Sagų liejikas (Peras Giuntas 2021, režisierius Czaba Polgár), Kirkė (P. E. Pukytės Scilė nori būti žmogumi 2022, režisierė Gabrielė Tuminaitė), Beždžionė Huhu (Šuo ir beždžionė 2023, pagal F. Tuglasą). Režisavo spektaklių (Gyvenimas dar prieš akis 2008, pagal R. Gary, Auksinė šventykla 2011, su Kęstučiu Marčiulynu‑Bo Haengu).
Sukūrė vaidmenų kine (Irena – Stebuklas 2017, režisierė Eglė Vertelytė, Sidabrinė gervė 2018). Vaidyba plastiška, įtaigi, turi improvizacijos elementų.
Apdovanojimai
Kristoforas (1995, 2001). Auksinis scenos kryžius (2011). Sidabrinė gervė (2018). Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2024).
1706