egopsichologija

egopsichològija (ego +psichologija), viena psichoanalizės krypčių, kurios tyrimo objektas – savarankiškas ego ir jo reiškimasis (asmenybės elgesio, mąstymo motyvacijos). Susikūrė kaip priešprieša ortodoksinei, arba froidistinei, psichologijai, kuri daugiausia tyrė seksualinius ir agresijos instinktus. Egopsichologijoje pabrėžiama sąlygiškai savarankiško ego gynybos mechanizmai, sandaros ypatybės (ego autonominės funkcijos), analizuojama, kaip ego kontroliuoja asmenybės santykius su aplinka. Ego funkcijos tiesiogiai neprikauso nuo asmenybės potraukių. Svarbiausią psichoanalizės sąvoką konfliktas pakeitė dialogas (žmogaus ir aplinkos). Dialogo prielaida yra pradinė ego autonomija. Aplinka suvokiama pirmiausia kaip artimiausia žmogaus aplinka, ego raida nusakoma kaip tolygi adaptacijai. Egopsichologija susiformavo 20 amžiaus 3–4 dešimtmetyje. Plėtojo psichologai A. Freud (Didžioji Britanija), H. Hartmannas, E. Eriksonas, D. Rappoportas (visi Jungtinės Amerikos Valstijos).