Eichstätt

Eichstätt (Echštetas), miestas Vokietijos pietuose, Bavarijoje, į šiaurės vakarus nuo Miuncheno, Altmühlio (Dunojaus intakas) dešiniajame krante.

Eichstätto senamiestis; šv. Vilibaldo statula

13 400 gyventojų (2019). Pramonė menka. Turizmas. Vyskupų rezidencija. Universitetas (1564–1972 aukštoji filosofijos ir teologijos mokykla). Priešistorės ir ankstyvosios istorijos, gamtos muziejai.

Lietuviai

1944 pasitraukę į Vokietiją arkivyskupas J. Skvireckas, vyskupai V. Brizgys ir V. Padolskis susitarė su Eichstätto vyskupu M. Rackliu dėl iš Lietuvos pasitraukusių lietuvių klierikų studijų tęsimo Eichstätte. 1944–50 Eichstätto vyskupijos seminarijoje studijavo 132 lietuviai klierikai (19 įšventinta į kunigus); juos globojo kunigas L. Tulaba, nuo 1945 10 – kunigas E. Manelis. Seminarija buvo išlaikoma iš popiežiaus Pijaus XII, karo pabėgėlių tarptautinių organizacijų, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių teikiamų pašalpų.

1944 vasarą Eichstätto apylinkėse įsikūrė lietuvių karo pabėgėlių, 1945–49 jų stovykla veikė Rebdorfe, greta Eichstätto, buvusio vienuolyno patalpose. 1947 čia gyveno apie 800 lietuvių. Veikė Lietuvių tremtinių bendruomenės apylinkė, lietuvių parapija, bažnytinis, mišrus ir vyrų chorai, artistų mėgėjų grupė.

1945 įsteigta gimnazija su internatu (direktorius S. Rudys; iki 1949 baigė 122 žmonės). Veikė pradinė mokykla ir vaikų darželis. Mokinių kultūros būrelis leido laikraštį Moksleivių žingsniai. Aktyviai veikė skautų tuntas, ateitininkai. 1947 įsteigta radiotechnikos amatininkų mokykla (iki 1949 lankė 31 mokinys). Veikė mašinraščio, buhalterių, anglų kalbos ir kiti kursai. 1947 čia atgaivinta Lietuvoje veikusi Lietuvių kalbos draugija. Eichstätto aukštojoje filosofijos ir teologijos mokykloje studijavo 31 lietuvis. 1949 Eichstätto stovykla likviduota, dauguma lietuvių išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas šalis.