eidas

edas (gr. eidos), filosofijoje – pavidalas, sąvoka, idėja. Platonizme – noetinė forma, archetipas. Aristotelizme – imanentinė forma, pasyvią materiją tvarkantis veiksnys. Ankstyvojoje krikščionybėje eidas traktuotas kaip Dievo mintys arba angelai. E. Husserlio fenomenologijoje – daikto esmė, empirinio pasaulio struktūra ir reikšmė. Kiekvienas individo patyrimas gali tapti eidiniu patyrimu arba eidine intuicija (suprantant intuiciją kaip įžvalgą), kurios esmė yra eidas. Intuicija kaip įžvalgos sugebėjimas, yra svarbesnė už empirinį patyrimą, nes šis be eido būtų neįmanomas.