Eiffelio bokštas (Eifèlio bókštas, pavadintas jį suprojektavusio inžinieriaus pavarde), 19 a. statinys Marso lauke Paryžiuje; Paryžiaus simbolis. Laikomas lankomiausiu mokamu turistiniu objektu pasaulyje.
Architektūra
Eiffelio bokštas Paryžiuje (1889, inžinieriai G. A. Eiffelis, M. Koechlinas, architektas S. Sauvestreʼas)
Plieninio bokšto aukštis – 300 m (su antenomis – 324 m), kvadratinės platformos kraštinės ilgis –125 m; jį sudaro kniedėmis sujungtos 18 038 metalinės detalės. Bokštas nudažytas bronzos spalva (stabdant rūdijimo procesą perdažomas kas 7 metai), ant jo statramsčių išraižyta 72 prancūzų mokslininkų, inžinierių ir matematikų vardai (pažymint jų indėlį į bokšto projektavimą; 20 a. pradžioje uždažyti, 1987 atkurti). Viršutinio (trečiojo) aukšto apžvalgos aikštelė (į ją keliama tik liftu) yra aukščiausiai įrengta aikštelė tokio tipo statiniuose Europos Sąjungoje. Šiame aukšte įrengti G. A. Eiffelio apartamentai (juose buvo ir observatorija, meteorologijos stotis), antrajame aukšte veikia J. Verne’o restoranas (atidarytas 1983, 2019 rekonstruotas, architektė Aline Asmar dʼAmman).
Istorija
1889 pasaulinei parodai Paryžiuje skirtas laikinasis statinys pradėtas statyti 1887 01 28 pagal inžinierių G. A. Eiffelio ir M. Koechlino, architekto S. Sauvestre’o projektą. Buvo numatyta jį eksploatuoti 20 metų. 1889 03 31 statyba baigta: bokštas tuo metu buvo aukščiausias statinys pasaulyje, ant jo platformos buvo įrengti 4 restoranai, parodos lankytojus į viršų kėlė 5 liftai, naktį statinys būdavo apšviečiamas dujinėmis lempomis. Per I pasaulinį karą bokšte veikė radijo ir telegrafo stotis. 1929 05 02 prie bokšto atidengtas G. A. Eiffelio biustas (skulptorius É. A. Bourdelle’is, architektai A. Perret, A. Granet). 1935 bokšte įrengti televizijos siųstuvai, 1999 12 31 – žybsintis apšvietimas ir prožektoriai.
1729