Eigulių piliakalnis, kapinynas ir gyvenvietės

Eigùlių pliakalnis, kapinýnas ir gyvénvietės, archeologinis kompleksas Kaune, Eiguliuose, Neries kairiajame krante.

Radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Piliakalnis

Piliakalnis yra Tvirtovės alėjos gale, upės kranto aukštumos kyšulyje. Iš pietų, vakarų ir šiaurės jį juosia gilios daubos, iš rytų ir pietryčių prieina gretimos aukštumos, nuo kurių piliakalnį skiria apie 50 m ilgio griovys. Aikštelė 70 × 60 m dydžio, nuapvalintais kampais. Jos rytiniame gale supiltas 5–6 m aukščio pylimas. Aikštelė ir pylimas apardyti per Pirmąjį pasaulinį karą kasant apkasus ir vėlesnių statybų. Joje rasta žiestų puodų, puoštų horizontaliomis lygiagretėmis ir banguotomis linijomis bei įvairiomis įkartomis, šukių, apdegusio molio tinko gabalų, geležinis arbaleto strėlės antgalis. Manoma, kad ant piliakalnio stovėjo 1379 rašytiniuose šaltiniuose minima ir 1382 06 30 per Vokiečių ordino antpuolį sudeginta Eigulių (Egollen) pilis.

Eigulių piliakalnis (apie 1934)

Kapinynas

įmovinis kirvis iš Eigulių kapinyno

Prie dabartinių Eigulių kapinių yra kapinynas (apardytas). 1935, 1937–1938 kasinėjo Kauno kultūros muziejus (tyrimų vadovas J. Puzinas). Ištirta 4–7 a. 47 nedegintų ir 4 sudegintų mirusiųjų kapai. Nedeginti mirusieji laidoti duobėse (kai kurių dugne aptikta akmenų), sudeginti – apskritose duobutėse; kaulai išrinkti iš laužo arba supilti kartu su degėsiais. Vyrų kapuose rasta geležinių įmovinių kirvių, ietigalių, peilių, segių, žiedų. Moterų kapuose buvo gausiau papuošalų – apgalvių, šaukštinių ir dėželinių antkaklių, lankinių segių, smeigtukų, juostinių storagalių ir įvijinių apyrankių, daug stiklo, emalio ir gintaro karolių, darbo įrankių (peilių, ylų, verpstukų).

Gyvenvietės

Į šiaurės rytus nuo kapinių yra akmens ir bronzos amžiaus gyvenvietės. 1948, 1952–1953 ir 1957 Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus (Čiurlionio dailės muziejus) ištyrė (vadovė R. Rimantienė) gyvenviečių grupę, buvusią Neries II viršsalpinėje terasoje. Gyvenviečių apatiniuose sluoksniuose rasta vėlyvojo paleolito (dešimtas–devintas tūkstantmetis prieš Kristų) stovyklų liekanų: židinių žymių, titnaginių svidrinio tipo strėlių antgalių, ilgųjų gremžtukų, rėžtukų, dvigalių skaldytinių, skalūno plokštelė su įraižomis. Kai kurių gyvenviečių viršutiniai kultūriniai sluoksniai priskiriami vėlyvojo neolito Pamarių kultūrai. Juose aptikta 11 židinių, virvelinės ir šiek tiek brūkšniuotos keramikos bei titnago dirbinių. Smiltyne prie upelio, buvusiose gyvenvietėse, rasta neolito dirbinių: lancetinių ir skersinių antgalių, retušuotų skelčių, nuoskalų, šiek tiek brūkšniuotos keramikos. Neries III viršsalpinėje terasoje (trečioji gyvenviečių grupė) aptikta siaurų retušuotų skelčių, nuoskalų.

Eigulių pilis; -Egollen