Eiliúotoji Livònijos krònika (Livländische Reimchronik), Livonijos ordino (LO) kronika, parašyta 13 a. 10 dešimtmetyje. Autorius nežinomas, buvo artimas LO magistrui Kunonui Hazigensteinui. Kronikos originalas neišliko, jos 12 000 eilučių tekstas žinomas pagal du 15 a. nuorašus (Rygos ir Heidelbergo, Vokietija), kurie šiek tiek skiriasi. Įvykiai dėstomi nuo 12 a. pabaigos iki 13 a. 10 dešimtmečio vidurio. Autorius nežinojo svarbiausio savo pirmtako – kronikininko Henriko Latvio kronikos. Naudojosi LO magistrų charakteristikomis (veikiausiai paimtomis iš kalendorių nekrologinių įrašų), nuo 13 a. vidurio įvykiai dėstomi pagal jų liudytojų ir savo amžininkų pasakojimus. Faktai patikimi, tik jų chronologija iki 13 a. 4 dešimtmečio supainiota.
Eiliuotosios Livonijos kronikos koncepcija – tipiška viduriniams amžiams LO karų apologetika, vietiniai gyventojai traktuojami kaip pagonys, kuriuos būtina užkariauti. Nutylimi LO prieštaravimai su Livonijos vyskupais arba santykiai vaizduojami idiliškai. Maždaug 1/4 teksto skirta LO kovoms su lietuviais 13 amžiuje. Pagonys lietuviai apibūdinami kaip rimtas priešas. Aprašytas valdovas Mindaugas ir jo krikštas (tų įvykių svarbiausias informatorius – Mindaugo žmonos Mortos nuodėmklausys Zivertas). Dėl daugelio unikalių faktų Kronika yra labai svarbus Lietuvos, Latvijos, Estijos tautų, Livonijos konfederacijos istorinis šaltinis.
P: Livländische Reimchronik Paderborn 1876. L: Z. Ivinskis Eilėtoji Livonijos kronika ir jos autentiškumas / Židinys 1936 t. 24 nr. 10(142).
683
-Livonijos eiliuotoji kronika; -Livonijos kronika