Eino Leino
Leino Eino (Einas Lenas), tikr. Armas Eino Leopold Lönnbohm 1878 07 06Paltamo (prie Oulu) 1926 01 10Nuppulinna (prie Helsinkio), suomių rašytojas. Nuo 1895 studijavo Helsinkio universitete. Dirbo žurnalistu. Ankstyvuosiuose poezijos rinkiniuose (Kovo dainos / Maaliskuun lauluja, Sakmė apie didįjį ąžuolą / Tarina suuresta tammesta, Tuonelos gulbė / Tuonelan joutsen, visi 1896, Šimtas ir viena daina / Sata ja yksi laulua 1898) ryšku suomių liaudies epinės poezijos įtaka, simbolizmas susipina su Karelijos koloritu. Kalevališkuoju metru sukurtas baladžių rinkinys Šeštinių giesmės (Helkavirsiä 2 t. 1903–16). Vėlesnei lyrikai (rinkiniai Iš laiko bangų / Ajan aalloilta 1899, Šventasis pavasaris / Pyhä kevät 1901, Žiemos naktis / Talvi-yö 1905, Šalna / Halla 1908) būdinga socialinė ir filosofinė problematika, politiniai motyvai. Pesimizmas ir tragizmas vyrauja eilėraščių rinkinyje Vėjo kantelė (Tuulikannel 1919). Gyvenamojo meto įvykiai atskleidžiami trilogijoje Tuomasas Vitika (Tuomas Vitikka 1906), Jana Rentiu (Jaana Rönty 1907), Olis Sūrpė (Olli Suurpää 1908). Dar sukūrė romaną Iliustruota mano gyvenimo knyga (Elämäni kuvakirja 1925), poezijos ciklų (vienas jų yra lituanistinės tematikos – Hercogo Jono ir Kotrynos Jogailaitės dainos / Juhana Hertuan ja Catharina-Jagellonican lauluja 1919) Suomijos istorijos motyvais.
1012