eismas

intensyvus automobilių eismas Berlyne

esmas, žmonių, transporto priemonių (automobilių, traukinių, laivų, lėktuvų) judėjimas sausumos, vandens (vidaus ir jūrų) bei oro keliais. Eismo svarbiausi rodikliai yra intensyvumas ir greitis. Nuo jų, t. p. nuo kelio ir meteorologinių sąlygų, transporto srauto sudėties, transporto priemonių techninės būklės, eismo dalyvių elgesio priklauso eismo saugumas. Dėl eismo saugumo miesto gatvėse greitis yra ribojamas. Kuo didesnis eismo intensyvumas gatvėse, tuo susidaro sudėtingesnės eismo sąlygos (mašinos važiuoja lėtai ir viena šalia kitos, mažiau vietos manevruoti). Intensyvumas mažinamas paskirstant eismo srautus pagal laiką, juos skaidant, ribojant eismo dalyvių rūšių skaičių (pvz., neleidžiant automobiliams įvažiuoti į senamiestį), lanksčiai reguliuojant eismą (pvz., rytais skiriant daugiau magistralės juostų srautams iš gyvenamųjų rajonų į miesto centrą, vakarais – atvirkščiai).

Pėsčiųjų eismo intensyvumas priklauso nuo gatvės tipo ir vadinamų traukos objektų joje išsidėstymo. Didžiausias intensyvumas yra prekybinėse, senamiesčio ir centrinėse gatvėse, dideliuose persėdimo į kitą transporto rūšį ar maršrutą mazguose (metropoliteno, geležinkelio stotyse). Pėstiesiems tiesiami atskiri takeliai, įrengiamos požeminės ar antžeminės (viadukas) perėjos. Keliu galimas intensyvesnis eismas, jei judama optimaliu greičiu (pvz., automobiliai miesto gatvėse ne daugiau kaip 50 km/h, pėstieji 1,1–1,3 m/s); kai eismo intensyvumas pasiekia didžiausią transporto priemonių, žmonių skaičių per laiko vienetą, susidaro spūstys. Eismui reguliuoti sudaromos taisyklės (kelių eismo, skrydžio), nuostatai, tvarkaraščiai. Eismas reguliuojamas techninėmis priemonėmis: automobilių keliuose – kelio ženklais, ženklinimo linijomis, aptvarais, šviesoforais, geležinkeliuose – geležinkelio signalizacija, iešmais, automatine blokuote, vandens keliuose – jūrų signalais, ženklais, navigaciniais prietaisais, automatizuotomis sistemomis, oro keliuose – geotechninėmis, astronominėmis, radiotechninėmis, šviesos priemonėmis ar automatizuotomis oro navigacijos sistemomis. Eismas gerinamas tobulinant eismo reguliavimo ir valdymo priemones, t. p. pačias transporto priemones (didinant jų greitį, manevringumą, važumą, krovumą). Automobilių kelių eismas gerinamas tobulinant gatvių ir kelių tinklą – tiesiant naujus kelius, įrengiant skirtingo lygmens sankryžas ir perėjas.

LIETUVOJE eismą tiria Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto institutas, Kauno technologijos universiteto Transporto ir kelių tyrimo institutas (nuo 2012 Viešoji įstaiga Kelių ir transporto tyrimo institutas), Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijos centras, Valstybinė kelių direkcija, bendrovė Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos viešosios policijos biuro eismo priežiūros tarnyba. Vilniaus Gedimino technikos universitete leidžiamas žurnalas Transport (nuo 2002, anglų kalba; 1995–2001 Transportas, lietuvių ir anglų kalbomis).