ekistika

ekstika (gr. oikisis – apgyvendinimas, kolonizavimas), mokslas, tiriantis visų tipų gyvenamųjų vietų savitumus, raidą ir su ja susijusias problemas.

Apima kraštų ir miestų planavimą, gyvenviečių geografiją, miestų ekonomiką, ekologiją, sociologiją, psichologiją, architektūrą. Ekistiką 1963 suformavo ir pirmasis pavartojo terminą graikų urbanistas K. A. Doksiadis. Jo susirūpinimą žmonių gyvenimo sąlygomis sukėlė ekonomiškai silpnų šalių stichiška, labai sparti urbanizacija (20 a. viduryje Bombėjaus gyventojų skaičius patrigubėjo, Delyje kas valandą gimsta 47 kūdikiai; manoma, 2005 du trečdalius žemės gyventojų sudarys trečiojo pasaulio gyventojai). K. A. Doksiadis pasiūlė rengti ilgalaikes (ilgesnes nei 30 metų) miestų plėtojimo ir tvarkymo programas miestų planavimą siejant su žmonių specifine gyvensena, tradicijomis, mentalitetu. Tokius projektus rengė K. A. Doksiadžio 1951 Atėnuose įkurta projektavimo bendrovė Doxiadēs Associates.

Nuo 1955 Atėnuose leidžiamas žurnalas Ekistics: The Problems and Science of Human Setllements. 1963 Atėnuose įkurtas Ekistikos centras. Po K. A. Doksiadžio mirties jo sekėjai inicijavo Jungtinių Tautų konferencijas HABITAT (1975, Vancouveryje) ir HABITAT II (1996, Stambule), kuriose buvo nagrinėjamos ekistikos problemos.

902