ekocidas

ekocdas (eko… + lot. caedo – žudau), neteisėti ar tyčiniai veiksmai, padaryti žinant, kad yra didelė tikimybė, jog dėl jų aplinkai bus padaryta didelio masto, plačiai paplitusi arba ilgalaikė žala. Tokį apibrėžimą bei jo išplėstinį paaiškinimą suformulavo ir 2021 paskelbė Švedijos valdančiųjų prašymu organizacijos Stop Ecocide International suburta tarptautinė ekspertų grupė. Ekocido terminą 1970 pirmasis pavartojo amerikiečių biologas Arthuras Galstonas, aktyvus kovotojas už vadinamojo oranžinio agento (angl. Agent Orange) uždraudimą.

„Oranžinis agentas“

Oranžinis agentas – stiprus defoliantas, kuris taktiniais sumetimais – siekiant sunaikinti miškų lapiją ir aptikti partizanų slėptuves – buvo naudojamas per Vietnamo karą.

oranžinis agentas purškiamas Mekongo deltoje netoli Can Tho, 1969 (Vietnamo centras ir Samo Johnsono Vietnamo archyvas)

A. Galstonas ir pats prisidėjo prie oranžinio agento sukūrimo. Studijuodamas doktorantūroje Ilinojaus universitete jis tyrė herbicido TIBA panaudojimo galimybes didinant sojos pupelių produktyvumą. Vėliau Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės užsakymu šie tyrimai buvo išplėsti siekiant nustatyti dviejų herbicidų (2,4-D ir 2,4,5-T) mišinio poveikį grūdiniams ir plačialapiams augalams. Pirminis sumanymas buvo sukurti priemonę, kuri galėtų sunaikinti priešo grūdinius augalus ir maisto išteklius. Nustačius, kad mišinys efektyviausiai veikia kaip defoliantas, t. y. lapus numesti skatinanti medžiaga, jis buvo panaudotas priešo kariuomenei demaskuoti. Vykstant Vietnamo karui buvo išpurkšta daugiau kaip 75 tūkst. m³ šio defolianto ir paveikta beveik penktadalis visos šalies teritorijos. Pasibaisėjęs savo tyrimų rezultatų pritaikymu praktikoje A. Galstonas tapo aktyviu kovotoju prieš oranžinio agento naudojimą. Jis teigė, kad preparatas negali būti naudojamas tol, kol nėra atliktas toksikologinis jo vertinimas.

oranžinio agento statinės Johnstono atole (apie 1976)

Kartu su bendraautoriais iš Harvardo universiteto jis atliko tyrimus su laboratorinėmis žiurkėmis. Šie tyrimai parodė oranžinio agento mutageninį poveikį, ir 1970 pavyko priversti Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybę nutraukti preparato naudojimą. Tais pačiais metais A. Galstonas išvyko į Vietnamą, aprašė oranžinio agento padarytą milžinišką žalą aplinkai ir pavadino tai ekocidu. Gaminant oranžinį agentą susidaro dioksinų, ypač TCDD, pačio toksiškiausio šioje grupėje, priemaišos. Dėl šių priemaišų oranžinis agentas padarė didelį neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir ekosistemoms.

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus duomenimis, oranžinis agentas paveikė beveik 5 mln. žmonių, iš kurių maždaug vienam milijonui pasireiškė įvairių sveikatos sutrikimų, įskaitant įvairias vėžio formas bei mutacijas.

Organizacija „Stop Ecocide International“

Tarptautinė ne pelno organizacija Stop Ecocide International siekia, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas būtų papildytas įtraukiant ekocidą greta jame išvardytų Teismo jurisdikcijai priklausančių nusikaltimų – genocido, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir agresijos. Organizacija ekocidu laiko giliavandenių tralų žvejybą, kuri sunaikina ištisas ekosistemas gilindama vandenyno dugną; perteklinę žvejybą ir su tuo susijusį daugelio rūšių nykimą, naftos išsiliejimus bei plastiko taršą vandenynuose, beatodairišką miškų naikinimą, intensyvią kalnakasybą, lemiančią didelę dirvožemio bei požeminio vandens taršą, pramonines avarijas, ginklų naudojimą ir branduolinius bandymus bei kitą didelio masto aplinkos taršą.

didelio masto aplinkos tarša

Ekocidas Ukrainoje

Rusijos karinė invazija į Ukrainą 2022 paskatino sugrįžti prie ekocido sąvokos. Nors karas vis dar tęsiasi, akivaizdu, kad jo žala jau dabar yra didelė. Intensyvūs koviniai veiksmai, technikos judėjimas, sprogdinimai, ypač chemijos pramonės įmonių ar naftos saugyklų, ir juos lydintys gaisrai neabejotinai stipriai teršia orą, lemia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.

Kariniai veiksmai buvo vykdomi šalia didžiausios Europoje Zaporožės atominės elektrinės ir Černobylio, dėl to padidėjo jonizuojančiosios spinduliuotės nutekėjimo rizika. Biologinė įvairovė smarkiai nukenčia dėl intensyvaus miškų ir buveinių naikinimo. Bombardavimas, naftos produktų išsiliejimas, tranšėjų ir tunelių kasimas neigiamai paveiks dirvožemio struktūrą ir kraštovaizdžio morfologiją. Tai ypač svarbu, nes Ukrainoje esančiose derlingiausiuose pasaulyje dirvožemiuose užauginama daug grūdinių augalų, nuo kurių priklausoma nemaža dalis kitų valstybių gyventojų. Vandens prieinamumas ir kokybė nukentėjo dėl infrastruktūros sunaikinimo ir teršalų nuotėkio į vandens telkinius. Teikiamoms ekosisteminėms paslaugoms greičiausiai bus stipriai pakenkta, nes dėl miškų naikinimo sumažės ekosistemų gebėjimas reguliuoti oro taršą ir klimatą.

Rusijos subombarduotas Charkovo pakraštys (2022 03 01)

Dirvožemio degradacija trukdys maisto gamybai, o pakitusi kraštovaizdžio estetika, kultūros paveldo ir socialinės sanglaudos naikinimas drastiškai paveiks kultūros paslaugas. Galiausiai, poveikis žmonių sveikatai jau yra didžiulis. Kol karas vis dar tęsiasi, jo poveikis neabejotinai bus juntamas pasauliniu lygiu – tiek dėl teršalų pernašos oro masėmis ar paviršiniais vandenimis, neigiamai paveiktų mitybos grandinių, tiek ir dėl to, kad karo sukelta energetikos krizė lems didesnį kietojo iškastinio kuro deginimą ir dar didesnę oro taršą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Žmogaus atsakomybė už gamtos niokojimą turi būti aiškiai apibrėžta, ir Ukraina ne veltui viešajame diskurse įvardija ekocidą greta kitų agresoriaus padarytų nusikaltimų taikai.

-oranžinis agentas; -stop ecocide international

3264