ekològinė katastrofà, įvykis, stipriai paveikiantis ekologinę aplinkos pusiausvyrą (pvz., naftos, teršalų išsiliejimas, ugnikalnio išsiveržimas ir kita). Žmonijos istorijoje įvyko daugybė pramoninių avarijų, kurių žala aplinkai prilygsta ekocidui. Didžiausias pramonines avarijas ar žmogaus veiksmų sukeltas katastrofas 2022 įvardijo Jungtinių Amerikos Valstijų savaitraštis Time.
laivai smėlyje – Aralo ekologinės katastrofos pasekmė (2021 10 08; Muynak, Uzbekija)
Aralo išsekimas. Druskingas nenuotakus Aralo ežeras, esantis tarp Uzbekijos ir Kazachijos, kadaise buvo ketvirtas pagal dydį pasaulyje, dydžiu prilygstantis Airijai; dėl to dažnai vadinamas jūra. 20 a. 7 dešimtmetyje Sovietų Sąjungos valdžios nurodymu į Aralą įtekančių Syrdarjos ir Amudarjos upių vandenys buvo nukreipti medvilnės laukams drėkinti – dėl to ežeras labai nuseko, jo plotas sumažėjo 90 %. Kadaise buvusi gyvybinga, žuvų gausi jūra dabar yra didžiulė dykuma, kurioje kyla druskos ir smėlio audros, šimtų kilometrų spinduliu darančios neigiamą poveikį žmonėms ir gyvajai gamtai. Daugybė didelių laivų liko stovėti smėlyje. Uostai (Aralas, Muinokas), gyvenvietės, žuvininkystės ūkiai atsidūrė už keliasdešimties kilometrų nuo dabartinio ežero kranto. Vėjas pusto druskos dulkes daugiau kaip 500 km, jos kenkia dykumų oazėms.
Minamatos gyvsidabrio tarša. Daugelį metų Minamatos miestelio, esančio labiausiai į pietvakarius nutolusioje Japonijos Kyushu saloje, gyventojai stebėjo keistą gyvūnų, ypač naminių kačių, elgesį. Katės patirdavo konvulsijas, vėliau šokdavo į jūrą – miestiečiai tokį elgesį vadino kačių šokių liga. 1956 ėmė reikštis ir pirmieji sveikatos sutrikimai žmonėms – traukuliai, neartikuliuota kalba, motorinių funkcijų praradimas ir nekontroliuojami galūnių judesiai. Ši būklė netrukus buvo pavadinta Minamatos liga. Vėliau buvo nustatyta, kad ligą sukėlė plastiko gamintojo Chisso Corp užterštos nuotekos – dideli kiekiai gyvsidabrio ir kitų sunkiųjų metalų pateko į žuvų ir vėžiagyvių organizmus, o šie gyvūnai sudarė didelę vietinių gyventojų mitybos dalį. Minamatos ligos aukos skaičiuojamos tūkstančiais.
biologinio pavojaus kostiumu vilkintis karabinierius iškabina ženklus, įspėjančius apie nuodingas chemines medžiagas aplinkoje
Seveso katastrofa. 1976 07 10 Italijos šiaurėje, apie 20 km į šiaurę nuo Milano esančioje chemijos gamykloje įvyko pramoninė avarija, per kurią susidarė didelis baltas dioksinų debesis, kuris greitai nusėdo Seveso mieste. Pirmiausia pradėjo žūti gyvūnai. Praėjus keturioms dienoms žmonės pradėjo jausti cheminės taršos sukeltus simptomus, įskaitant pykinimą, regos sutrikimus, odos pažeidimą – chloraknę. Kovojant su avarijos padariniais buvo sunaikinta gamykla, dirvožemis, į kurį pateko didžiausias dioksinų kiekis, šimtų paskerstų gyvūnų liekanos. Aplink buvusios gamyklos teritoriją draudžiama vykdyti bet kokią veiklą.
Bopalo pesticidų gamyklos sprogimas. 1984 12 02, įvykus avarijai Union Carbide pesticidų gamykloje Bopale Indijoje į aplinką išsiskyrė 45 t itin toksiškos medžiagos – metilizocianato. Tūkstančiai žmonių mirė per keletą valandų, per kelis mėnesius – apie 15 000. Iš viso nukentėjo apie pusę milijono žmonių. Daugelis išgyvenusiųjų apako, jiems išsivystė organų nepakankamumas, pasireiškė kiti sveikatos sutrikimai. Šiame rajone gimė itin daug apsigimusių kūdikių. 1989 Union Carbide aukoms išmokėjo apie pusę milijardo dolerių, bet šios sumos, pasak nukentėjusiųjų, nepakanka, kad būtų galima susidoroti su dešimtmečiais trunkančiomis pasekmėmis. Šis įvykis – didžiausia visų laikų pramoninė avarija.
Union Carbide pesticidų gamyklos vaizdas po avarijos (1985)
Černobylio atominės elektrinės sprogimas. 1986 04 26 įvyko didžiausia istorijoje branduolinės jėgainės katastrofa – sprogo Ukrainoje esančios Černobylio atominės elektrinės reaktorių.
Į atmosferą buvo išmestas didžiulis kiekis radioaktyviųjų atliekų, šios avarijos jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis buvo didesnis negu po atominių bombų sprogimo Hirosimoje ir Nagasakyje. Radioaktyviosiomis medžiagomis buvo užkrėsta apie 100 000 km2 Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos Briansko srities teritorijos, radioaktyviųjų medžiagų vėjas nunešė į daugelį Europos šalių (Lietuvoje labiausiai nukentėjo pietiniai, pietvakariniai ir vakariniai rajonai). Poveikis žmonių sveikatai buvo didelis ir dėl to, kad Sovietų Sąjunga iš pradžių avariją slėpė, todėl nebuvo imtasi evakuacijos ir apsaugos priemonių. Likviduojant avariją šių priemonių t. p. trūko arba jos buvo nepakankamos. Nuo radioaktyviojo užteršimo vėliau mirė daugiau kaip 8000 žmonių (neoficialiais duomenimis – apie 15 000). Sprogęs reaktorius vėliau buvo uždengtas dideliame betono sarkofagu, kuriam yrant didėja aplinkos taršos rizika. 2000 buvo sustabdytas paskutinis jėgainės reaktorius.
sugriautas Černobylio reaktorius, vienas iš keturių blokų, veikusių toje vietoje (nuotrauka daryta iš sraigtasparnio praėjus keliems mėnesiams po sprogimo; 1986, Ukraina)
Agentūra INES (angl. International Nuclear Event Scale) priskyrė Černobylio atominei elektrinei 7 reikšmingumo lygį (toks pat kaip Fukušimos I branduolinei elektrinei).
Kuveito naftos gręžinio gaisras (1991 03)
Kuveito naftos gręžinių gaisrai. 1991 Persijos įlankos karui artėjant prie pabaigos S. Husseinas, numatydamas Irako pralaimėjimą, įsakė susprogdinti Kuveito naftos gręžinius. Maždaug 600 jų buvo padegti, gaisrai tęsėsi septynis mėnesius. Įlanka buvo paskendusi nuodinguose dūmuose, suodžiuose ir pelenuose. Kaip skelbė NASA, žemės paviršiuje susidaręs sukietėjęs smėlio, žvyro, naftos ir suodžių sluoksnis padengė beveik 5 % šalies teritorijos. Žuvo daug laukinių bei naminių gyvūnų.
Pramoninė avarija Lietuvoje
Didžiausia pramoninė avarija įvyko 1989 03 20 Achemos (tuo metu vadinosi Azotas) gamykloje, kurios padariniai sukėlė ekologinę katastrofą. Išsiliejo 7 t amoniako, užsidegė nitrofoskos cechas ir trąšų sandėlis, į atmosferą išsiskyrė nuodingos cheminės medžiagos (žuvo 7 žmonės, 50 buvo sužeista, apsinuodijo tūkstančiai gyventojų Jonavos, Kėdainių, Ukmergės ir Širvintų rajonuose), stipriai nukentėjo miškai.
3264