ekològinė téisė, teisės normų, reguliuojančių visuomeninės aplinkos apsaugos ir naudojimo santykius siekiant užtikrinti žmogaus teisės į sveiką ir švarią aplinką įgyvendinimą, sistema.
Ekologinės teisės institutai Lietuvoje
Lietuvoje ekologinė teisė nėra kodifikuota. Ekologinės teisė normos pagal reguliuojamus visuomeninius santykius skirstomos į šiuos ekologinius teisės institutus: aplinkos apsaugos valdymo, gamtos išteklių nuosavybės ir naudojimo teisės, ūkinės veiklos ekologinio teisinio reguliavimo, tam tikrų gamtos objektų bei saugomų teritorijų naudojimo ir apsaugos, atsakomybės už ekologinės teisės pažeidimą.
Šaltiniai
Svarbiausias šaltinis – Konstitucija (1992), kurios nuostatos pripažįsta aplinkos apsaugą savarankiška nacionalinės politikos sritimi ir teisinio reguliavimo sfera. Specialieji teisės aktai: įstatymai, Konstitucinio Teismo nutarimai, poįstatyminiai aktai ir kita, tarptautinės sutartys (konvencijos, tarpvyriausybinės sutartys ir kita).
Svarbiausias specialusis teisės aktas – Aplinkos apsaugos įstatymas (1992), kuriame numatoma visos aplinkos apsauga ir racionalus jos naudojimas, įtvirtinti aplinkos apsaugos pagrindiniai uždaviniai ir principai, taip pat numatytos visuomenės ekologinės gerovės užtikrinimo priemonės. Remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis priimti kiti teisės aktai: Saugomų teritorijų (1993, nauja redakcija 2001), Miškų (1994, nauja redakcija 2001), Žemės (1994, nauja redakcija 2004), Augalų apsaugos (1995, nauja redakcija 1998, 2004, 2010, 2012), Teritorijų planavimo (1995, nauja redakcija 2014), Žemės gelmių (1995, nauja redakcija 2001), Visuomenės informavimo (1996, nauja redakcija 2000, 2006), Aplinkos monitoringo (1997, nauja redakcija 2006), Laukinės gyvūnijos (1997, nauja redakcija 2010), Vandens (1997, nauja redakcija 2003), Atliekų tvarkymo (1998, nauja redakcija 2003), Aplinkos oro apsaugos (1999), Laukinės augalijos (1999), Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo (2001), Genetiškai modifikuotų organizmų (2001) ir kiti įstatymai.
Svarbiausios konvencijos: Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (1992), Biologinės įvairovės konvencija (1995, abi Lietuvoje ratifikuotos 1995), Europos laukinės gamtos ir gamtinės įvairovės apsaugos konvencija (1979, Lietuvoje ratifikuota 1996), Europos kraštovaizdžio konvencija (2000, Lietuvoje ratifikuota 2002) ir kitos.
Tikslai
Šiomis teisės priemonėmis siekiama skatinti ekologiškai pagrįstą aplinkos naudojimą, užtikrinti gamtos išteklių atkūrimą ir gausinimą, apsaugoti aplinką nuo taršos ir kitokio kenksmingo poveikio, atkurti pažeistą ekologinę pusiausvyrą, išsaugoti Lietuvai būdingą kraštovaizdį, ekosistemas, vertingus gamtos objektus ir kita.
1364
1236