ekonòmikos mókslai Lietuvojè
Ekonomikos mokslai Lietuvoje iki 19 a. pabaigos
Lietuvoje jau 14–15 a. Prūsų teisyne apibendrinta paprotinė teisė susipynė su feodalinės nuosavybės ekonominių santykių bei socialinės diferenciacijos reglamentavimu, šios nuosavybės formavimu iš bendruomeninių žemių ir jos panauda. 16 a. Lietuvos Statutuose (Lietuvos Statutas) sistemiškai susietos feodalinio ūkio funkcionavimo teisinės normos ir teoriškai apibendrinti jį atitinkantys ekonominiai principai bei interesai. Merkantilistines ir antibaudžiavines ekonomines idėjas 16–17 a. skelbė Mykolas Lietuvis, A. A. Olizarovskis, A. Rotundas, P. Skarga, A. Volanas veikaluose, pagrindžiančiuose feodalines prievoles, kainų ir palūkanų susidarymą, jų lygį (M. Smigleckis).
18 a. pabaigoje Vilniaus universitete pradėti dėstyti ir plėtoti fiziokratizmo pagrindai (H. Stroynowskio prigimtine teise pagrįstas ekonominės teorijos kursas, kurį tęsė S. Malevskis), bet tuo pat metu imta kritikuoti baudžiavinį lažą dėl jo neperspektyvumo. 1803 Vilniaus universiteto rektoriaus H. Stroynowskio iniciatyva įkurta bene pirmoji pasaulyje tokiu pavadinimu (J. A. Schumpeterio teigimu) Politinės ekonomijos katedra. Nuo 1810 J. Znoska, vėliau ir J. Vaškevičius dėstė A. Smitho ekonominę teoriją, nagrinėjo finansų ir prekybos teorinius pagrindus, J. Vaškevičius – prekybos, bankų, pramonės plėtros, M. Očapovskis – žemės ūkio ekonomikos, J. Lelewelis, I. Onacevičius – ekonominės statistikos, ekonominės geografijos ir ekonominės istorijos problemas, filomatai gynė liberaliojo reformizmo ekonomines koncepcijas.
Hieronimo Stroynowskio knygos Nauka prawa przyrodzonego, politycznego, ekonomiki polityczney i prawa narodów (1785) antraštinis lapas
19 a. pabaigoje agrarines problemas nagrinėjo ir tautinio atgimimo liberalieji ideologai (V. Kudirka, P. Leonas, P. Matulionis, P. Vileišis), ir socialdemokratai (Z. Angarietis, J. Domaševičius, V. Mickevičius-Kapsukas).
Ekonomikos mokslai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940)
20 a. 3–4 dešimtmetyje Lietuvos universitete (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas) Dz. Budrys, V. R. Jurgutis, A. Rimka, P. Šalčius ir kiti kūrė to meto Lietuvos finansų, pinigų ir statistikos sistemą, lietuvišką ekonomikos terminiją, rašė ekonomikos vadovėlius, ekonomistų rengimo programas.
A. Rimka, P. Šalčius propagavo kooperacijos ir smulkaus valstiečių ūkio pastovumo teorijos idėjas, rengė dvarų žemės reformą žemės ūkio produktyvumui didinti, skelbė ribinio naudingumo teorijos teiginius. V. R. Jurgutis apibendrino bankininkystės ir pinigų politikos teorinius aspektus, pagrindė lito įvedimą, Dz. Budrys nagrinėjo mokestinio pajėgumo ir politinės ekonomijos pagrindus, F. Kemėšis atliko agrarinės sociologijos tyrimus, populiarino korporatyvizmo idėjas, J. P. Aleksa analizavo ūkininkų visuomenės Lietuvoje kūrimo problemas. Poleminius analitinius straipsnius skelbė žurnalai Ekonomika ir Tautos ūkis (J. Bučas, Dz. Budrys, D. Cesevičius, F. Kemėšis, W. Zawadzkis), išplėtota Lietuvos statistikos metraščio leidyba, gyventojų ir žemės ūkio surašymai.
Ekonomikos mokslai SSRS okupacijos metais
SSRS okupacijos metais, greta socializmo ekonomikos propagavimo, ekonomikos tyrimai plėtoti Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto, Valstybinio plano komiteto Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos instituto, Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto ir Vilniaus universiteto mokslininkų darbuose, tarp jų tyrimai, skirti Lietuvos gamybinių jėgų plėtojimo ir išdėstymo schemoms (A. Drobnys, K. Meškauskas), daugiasektoriam regioniniam prognozavimui (ekonometrinių ir tarpšakinių modelių sintezė), tolydžios ilgalaikės plėtros, poreikių tenkinimo ir kitais kriterijais grindžiamoms jų optimizavimo modifikacijoms (A. Buračas, A. V. Rutkauskas, L. Satunovskis) ir automatizuotoms planinio regionų bei šakų valdymo iš centro schemoms (K. Antanavičius, R. L. Rajecko mokykla), ekonominio optimizavimo aspektams (G. Davulis, R. L. Rajeckas).
Metaekonomiką ir ekonominių mokslų metodologiją plėtojo Dz. Budrys, A. Buračas, Z. Lydeka, B. Melnikas, L. Tykockis, ekonominę kibernetiką – J. Maiminas, A. Vengrys, ekonominės statistikos, ekonometrijos bei informatikos metodų taikymą – S. A. Martišius, R. Rudzkis, L. Simanauskas, A. Vasiliauskas, lošimų teorijos metodus – E. Vilkas ir jo mokykla (V. Bubelis, V. I. Geralavičius, A. J. Morkeliūnas, Č. Šimelis, A. Tamošiūnas).
Visuomeninių nuosavybės santykių teorinius aspektus nagrinėjo J. Čičinskas, Č. E. Ladukas, demografinius ir socialinius aspektus – P. G. Adlys, A. J. Merčaitis, V. Kanopienė, V. Stankūnienė. Socialinės infrastruktūros ir diferenciacijos ekonominius vertinimus grindė A. Buračas, A. Dobravolskas, R. Lazutka, T. Medaiskis, A. A. Mitrikas, A. Šileika, Lietuvos žemės ūkio ir gamtos išteklių ekonominius vertinimus – M. Gregorauskas, V. Mališauskas, agrarinės teorijos ir modelių tyrimus plėtojo A. Poviliūnas, V. Sutkaitis.
Lietuvos finansų istoriją nagrinėjo A. Žilėnas, Lietuvos 1918–40 ekonominę istoriją – K. Meškauskas, M. Meškauskienė, prekybos ir kooperacijos bei ekonominės minties istoriją – P. Šalčius. Ekonomikos, apskaitos, statistikos ir informatikos terminijos problemoms skirti V. Bagdžiūnienės, A. Buračo, A. Mačerniaus, J. Markelevičiaus darbai. Ekonominių teorijų ir su jomis susiję tyrimai skelbti žurnale Liaudies ūkis, LTSR mokslų akademijos darbų A serijoje, tęstiniuose leidiniuose Ekonomika, Ekonominių sistemų modeliavimas (rusų kalba), Matematinių metodų taikymas socialiniuose moksluose (rusų kalba).
Ekonomikos mokslai Lietuvoje po 1990 metų
Atkuriant Lietuvos nepriklausomybę K. Antanavičiaus, V. Pakalniškio ir G. Vagnoriaus vadovaujamų grupių buvo sukurta originali atviros nacionalinės ekonomikos plėtojimo koncepcija, V. Pakalniškio ir G. Vagnoriaus čekinės privatizacijos, S. Uosio ir Z. Žilevičiaus Lietuvos nacionalinės valiutos – lito – atkūrimo koncepcija. Nuo 20 a. 10 dešimtmečio vidurio ryškiausi darbai – A. Vasiliausko Lietuvos ekonomikos regioninės plėtros strategijos koncepcija ir kriterijų sistema (ūkio plėtros strategijos iki 2015 kūrimo vadovas – E. Vilkas, pažymėtinas ir R. Kuodžio indėlis), perkamosios galios paritetų tarptautinio palyginimo metodika, R. Rudzkio konjunktūrinės rinkų analizės ir adaptuota Eurostato ekonometrinių modelių sistema, R. Kuodžio pinigų srautų teoriniai ir modelių tyrimai.
Lietuvos finansinės apskaitos ir audito metodus plėtojo V. Ažušilis, V. Bružauskas, V. Lakis, J. Mackevičius, D. Mačernienė, K. Pučinskas, K. Valužis, jų diegimo sistemą formavo G. Kalčinskas, finansų rinkų teorinius ir taikomuosius tyrimus plėtojo K. Levišauskaitė, G. Rasimavičius, A. V. Rutkauskas, bankininkystės tyrimus – A. Budrytė, S. Kropas, V. Vaškelaitis, R. Visokavičius, rinkotyrą ir rinkodarą nagrinėjo V. P. Pranulis, P. V. Vengrauskas, R. Virvilaitė, ekonominės geografijos demografines problemas nagrinėjo S. Vaitekūnas, verslo ir įmonių funkcionavimo rinkos sąlygomis problemas tyrė J. Bivainis, R. Ginevičius (daugiakriterių vadybos sistemų adaptavimas), V. Gronskas, V. Kavaliauskienė, A. Marčinskas (socialiniai vadybos aspektai), B. Neverauskas, N. K. Paliulis, S. Puškorius, V. Snieška, J. A. Staškevičius, P. Vanagas, P. Zakarevičius (vadybos organizacijos mokykla; vadybos ir administravimo mokslas Lietuvoje), sveikatos ekonomikos – G. Černiauskas, V. Janušonis, turto vertinimo – B. Galinienė.
Tvariosios plėtros ekonominius vertinimus grindė L. Čekanavičius, J. Čepinskis, R. Čiegis, A. V. Rutkauskas, žemės ūkio daugiafunkciškumo – J. Čaplikas, M. Treinys, V. Vitunskienė. Inovacijų strateginės plėtros ekonominius vertinimus grindė V. Baranauskas, P. Baršauskas, V. Daugėla, R. Jucevičius, P. Kulviecas, A. Maniušis, E. Smilga. Tarptautinės ekonominės plėtros ir vadybos teorinius aspektus plėtojo J. Čičinskas, P. Gylys, O. G. Rakauskienė, A. Sausanavičius, P. Žukauskas. Lietuvos ekonominės minties istoriją apžvelgė E. Laumenskaitė, V. Lukoševičius, V. Terleckas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę sustiprėjo mokslininkų kolektyvai Lietuvos banke ir Lietuvos statistikos departamente, didžiuosiuose universitetuose (labiausiai Vilniaus universitete, Kauno technologijos universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Mykolo Romerio universitete), jų formuojamose mokyklose bendradarbiauja įvairių tiriamųjų centrų darbuotojai. Universitetų ekonomikos ir vadybos fakultetų mokslininkai dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse programose SOCRATES/ERASMUS, LEONARDO DA VINCI, PHARE/ACE, TEMPUS, EUREKA, COST, kituose mokslo ir studijų projektuose.
Ekonomikos teorijos ir įvairūs rezultatai skelbiami tęstiniuose leidiniuose Ekonomika, Inžinerinė ekonomika, Lietuvos ekonominė ir socialinė raida, Lietuvos ūkis (leistas 1991–2003), Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, Intellectual Economics, Journal of Business Economics and Management, International Journal of Strategic Property Management ir kituose, finansinio modeliavimo ir bankininkystės teorijos bei istorijos problemos – žurnale Pinigų studijos. Ekonominių tyrimų rezultatai t. p. skelbiami periodiniuose leidiniuose Lietuvos makroekonomikos apžvalga (Lithuanian Macroeconomic Review), Lietuvos ekonomikos apžvalga ir kituose.
Lietuvos TSR liaudies ūkio ekonomika: bibliografinės rodyklės kn. 1 1940–1975 Vilnius 1981, kn. 2 1976–1980 Vilnius 1986; J. Laškovas Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto dėstytojų mokslinių leidinių bibliografija, 1945–1980 Vilnius 1981, Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto dėstytojų mokslinių leidinių bibliografija, 1981–1986 Vilnius 1986; Lietuvos politinės ekonomijos dėstytojų darbai, 1783–1983: bibliografinė rodyklė Vilnius 1983; Lietuvos ūkio ekonomika (1981–1985): bibliografijos rodyklė 2 kn. Vilnius 1992; Lietuvos ūkio ekonomika (1986–1992): bibliografijos rodyklė Vilnius 1997; Agrosocialinių mokslų ir studijų raida Lietuvoje Kaunas 2007; Lithuanian Economic Reforms: Practice and Perspectives Vilnius 1997.
2638
-Lietuvos ekonomikos mokslai