ekonòminė geróvė, žmonių gerovės dalis, atsirandanti dėl prekių ir paslaugų vartojimo. Galima išskirti individo, jų grupės ar visuomenės ekonominę gerovę.
A. C. Pigou nuomone, ekonominė gerovė yra ta žmonių gerovės dalis, kurią galima išreikšti pinigais. Daugelis ekonomistų ekonominę gerovę nagrinėjo kaip naudingumo sinonimą, kai kurie ekonominę gerovę laikė etine samprata. Bandant išmatuoti ekonominės gerovės lygį ir jos pokyčius kyla įvairių sunkumų. 1972 Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomistai W. Nordhausas ir J. Tobinas pasiūlė grynosios ekonominės gerovės rodiklį, kuris parodo, kaip kinta visuomenės ekonominė gerovė, ir patikslina bendrojo nacionalinio produkto arba bendrojo vidaus produkto dydį. Naujasis rodiklis apima ir tai, į ką neatsižvelgiama skaičiuojant bendrąjį nacionalinį produktą ar bendrąjį vidaus produktą – prekes ir paslaugas, realizuojamas ne per rinką (pvz., sau batus siuvančio batsiuvio, namų šeimininkės darbas), legalios ekonominės veiklos rezultatus, kurie neregistruojami norint nemokėti mokesčių (pvz., kai nuslepiama dalis gauto pelno ar pajamų), didėjančio laisvalaikio (pvz., dėl sutrumpėjusios darbo savaitės, darbo pagal slenkantį grafiką) teigiamą poveikį visuomenės gerovei, kokybinius prekių ir paslaugų vartojimo pokyčius. Šis rodiklis neapima į bendrojo nacionalinio produkto (bendrojo vidaus produkto) apimtį įskaičiuojamų prekių ir paslaugų, kurias gaminant būna neigiamų padarinių (pvz., teršiama aplinka, keliamas triukšmas, didėja sergamumas) arba tokių prekių (pvz., cigarečių, alkoholinių gėrimų) vartojimas daro žmogui tiesioginę žalą. Grynosios ekonominės gerovės rodiklio reikšmė yra didesnė už bendrojo nacionalinio produkto ar bendrojo vidaus produkto dydį, tačiau didėjimo tempai lėtesni. Skaičiuodami grynosios ekonominės gerovės dydį W. Nordhausas ir J. Tobinas susidūrė su įvairiais prieštaravimais (pvz., nustatė, kad Didžiosios depresijos metais grynoji ekonominė gerovė nesumažėjo, nes dėl padidėjusio nedarbo pailgėjo laisvalaikis) ir padarė išvadą, kad neįmanoma sukurti visapusiškai tinkamo (juo labiau vieno) ekonominės gerovės rodiklio.