ekonòminė istòrija, kio istòrija, mokslas apie visuomenės ekonominę raidą.
Objektas
Ekonominės istorijos objektas – šalies (teritorijos), tautos viso ūkio ar kai kurių ekonomikos sferų bei šakų raidos tyrimai. Be gamybos ir jos infrastruktūros, vartojimo, rinkos, ekonominė istorija nagrinėja ir tuos visuomeninio politinio gyvenimo reiškinius, kurie turi didelę įtaką ekonomikos raidai – valstybės ekonominę politiką, nuosavybės formų dinamiką, ūkio organizavimo principus, gamybos išdėstymą ir kita.
Raida
Ekonominė istorija iš ekonomikos ir istorijos mokslų į savarankišką discipliną atsiskyrė 19 a. viduryje. Ekonomikos raidos tyrimų plėtotę tuo metu skatino ne tik mokslo interesai, bet ir naujų ideologijų, paremtų buities materialinių sąlygų primato iškėlimu, formavimasis. Parašyta daug veikalų apie pasaulio, žemynų bei regionų ekonomikos raidos dėsningumus bei savitumus. Daugelyje šalių atlikti kompleksiniai ūkio ar jo šakų raidos tyrimai.
Žymiausi mokslininkai
Iš ankstyvesnių bei žymesnių mokslininkų pažymėtini K. Bücheris, F. B. Hildebrandas, A. Kaufmannas, J. Kulischeris, P. Leščenko, E. Meyeris, K. Rutkowskis, M. Weberis, W. Sombartas.
Ekonominė istorija Lietuvoje
Lietuvoje 19 a., greta bendrajai istorijai skirtų veikalų (J. Lelewelio, T. Narbuto, S. Daukanto ir kitų), kuriuose t. p. buvo nušviesti reikšmingesni ekonominiai reiškiniai, gausėjo įvairių ūkio objektų bei teritorinių vienetų aprašymų (D. Afanasjevo, A. Korevos, M. Balinskio, K. Gukovskio, J. K. Sembritzkio ir kitų).
20 a. pradžioje Lietuvos ekonominės praeities problemas nagrinėjo daugelis žymiausių to meto istorikų bei socialinių mokslų atstovų: K. Avižonis, J. Yčas, Z. Ivinskis, A. Janulaitis, V. R. Jurgutis, H. Łowmiańskis, A. Rimka, E. Römeris, P. Šalčius, S. F. Zajączkowskis ir kiti. Įsteigus Lietuvos universitetą socialinių mokslų studentams buvo skaitomas ekonominės istorijos kursas. Jį dėstė žymiausi šalies ekonomistai bei iš užsienio pakviesti specialistai (pvz., V. Jungferis, Vokietija). Į lietuvių kalbą verčiami pasaulio ūkio istorijos vadovėliai bei žymesnių tos srities istorikų veikalai. Kuriantis Lietuvos mokslų akademijai vienas pirmųjų 1941 05 28 įsteigtas Lietuvos teisės ir istorijos institutas, pradėjęs nagrinėti ir ekonominės istorijos problemas. Pirmasis direktorius – A. Janulaitis, vėliau – A. Rimka, P. Šalčius.
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos ekonominės istorijos problemas nagrinėjo Ekonomikos instituto (įkurtas 1941) padalinys. Institutas parengė ir išleido dviejų tomų veikalą apie Lietuvos pramonę nuo seniausių laikų iki 20 a. pabaigos (autoriai K. Meškauskas, V. Puronas, J. Jurginis ir M. Meškauskienė), knygą Transporto raida Lietuvoje (A. Gulbinskas, V. Puronas ir kiti), nagrinėjo prekybos istoriją bei parengė keletą knygų apie 20 a. ekonomikos raidą Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Šalies ekonominės istorijos problemos buvo nagrinėjamos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų ekonomikos bei istorijos katedrose ir įvairiuose mokslinio tyrimo institutuose (Istorijos, Energetikos, Agrarinės ekonomikos). Žemės ūkio raidą nagrinėjo M. Gregorauskas, L. Mulevičius, A. Poviliūnas, P. Šalčius, J. Tamošiūnas, pramonės – L. Jasinskas, V. Merkys, energetikos – A. Stumbras, A. Žilinskas, A. Žukauskas, finansų – V. Terleckas, A. Žilėnas, ekonominių ryšių – A. Gaigalaitė, V. Januškevičius, istorinės demografijos – P. G. Adlys, L. Truska. Parengta publikacijų ir apie kitas ekonomikos sritis bei šakas.
Atkūrus nepriklausomybę publikacijos rengiamos pavienių tyrėjų bei leidėjų iniciatyva.
2181