ekonòminė kibernètika, ekonomikos mokslas, plėtotas sovietinio bloko šalyse 20 a. 6 dešimtmetyje–10 dešimtmečio pradžioje.
Tyrimo objektas
Ekonominė kibernetika tyrė, kaip kibernetikos idėjas bei principus ir matematinius metodus galima pritaikyti ekonominėms sistemoms tirti. Siaurąja prasme ekonominė kibernetika apėmė tik kibernetinių valdymo principų taikymą ekonominėms sistemoms tirti, plačiąja – dar ir tai, kas susiję su ekonominių procesų ir objektų, jų elgsenos matematiniu modeliavimu, ekonominės informacijos tyrimu ir tobulinimu, duomenų mechanizuotu ir automatizuotu apdorojimu.
Politizuotas tradicinis ekonomikos mokslas SSRS ir kitose sovietinio bloko šalyse neleido tiesiogiai pripažinti ir taikyti pažangiausių to meto ekonomikos tyrimo metodų (ekonomikos teorijos, valdymo mokslų, operacijų tyrimo, informatikos), todėl grupė mokslininkų (iš pradžių Maskvoje, vėliau ir kitose SSRS vietose) pradėjo propaguoti naują mokslo kryptį – ekonominę kibernetiką, apimančią tai, ko neaprėpė kitos ekonomikos mokslo kryptys. Tuo pat metu terminas ekonominė kibernetika pradėtas vartoti rusų mokslininko V. Nemčinovo, lenkų mokslininkų H. Greniewskio ir O. R. Lange’s, Vokietijos Demokratinės Respublikos mokslininko G. Klauso veikaluose.
Ekonominė kibernetika Lietuvoje
Lietuvoje ekonominę kibernetiką 20 a. 6 dešimtmečio pabaigoje pradėjo plėtoti Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkai, 1961 Liaudies ūkio tarybos Centriniame projektavimo-konstravimo biure įkurta Ekonominių tyrimų laboratorija (mokslinis vadovas J. Maiminas). Buvo nagrinėjami pramonės įmonių planavimo proceso matematinio modeliavimo, krovinių vežimo maršrutų optimizavimo, Lietuvos ūkio tarpšakinės struktūros modernizavimo klausimai. 1967–1968 Valstybinė plano komisija skaičiavimo techniką ir matematinius metodus pradėjo taikyti ūkio planavime. Sukurta integruota ūkio planavimo ir prognozavimo modelių sistema (darbų vadovas R. L. Rajeckas). Nuo 20 a. 8 dešimtmečio įvairūs darbai (ypač socialinio ekonominio prognozavimo, ekonomikos ir ekologijos ryšių modeliavimo, mokslinės techninės pažangos vertinimo metodų taikymo) buvo atliekami Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos institute (vadovai R. L. Rajeckas ir A. Vasiliauskas), statybos valdymo tobulinimo klausimais – Vilniaus inžineriniame statybos institute (nuo 1996 Vilniaus Gedimino technikos universitetas; darbų vadovas K. Antanavičius). Ekonominių procesų matematinio modeliavimo problemos buvo nagrinėjamos Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institute, Vilniaus automatizuotų valdymo sistemų projektavimo ir konstravimo biure, t. p. kitose organizacijose, projektuojančiose automatizuotas valdymo sistemas. 1965–1991 ekonominės kibernetikos specialistus rengė Vilniaus universiteto Ekonominės kibernetikos (iki 1970 Ekonominės kibernetikos ir statistikos) katedra.
1037