ekonòminė pagálba, finansinė ar materialinė parama, kurią pramoninės šalys daugiausia teikia besivystančioms šalims skatindamos jų ekonominę plėtrą. Lėšos paprastai skiriamos palankesnėmis nei įprasti komerciniai kreditai sąlygomis.
Ekonominę pagalbą teikiančios valstybės ir organizacijos
Ekonominę pagalbą teikia tarptautinės organizacijos ar šalių vyriausybės, privačios institucijos (pvz., komerciniai bankai) dvišaliu (tiesiogiai) arba daugiašaliu (per įvairias tarptautines organizacijas) pagrindu.
Tiesiogiai ekonominę pagalbą dažniausiai teikia buvusios metropolijos (Didžioji Britanija, Prancūzija) savo buvusioms kolonijoms, t. p. Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, kitos Vakarų Europos šalys. Ekonominės pagalbos didžiausia dalis tenka infrastruktūros, gamybos objektams, techninių specialistų darbui apmokėti. Daugiašalė ekonominė pagalba teikiama per Pasaulio banką (Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas) ir su juo susijusias Tarptautinę plėtros asociaciją bei Tarptautinę finansų korporaciją, Tarptautinį valiutos fondą, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, Šiaurės Tarybą ir kitas organizacijas.
Ekonominės pagalbos dalis teikiama per Jungtinių Tautų specializuotas organizacijas, pvz., Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizaciją. Pramoninių šalių veiklą teikiant ekonominę pagalbą koordinuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Plėtros rėmimo komitetas. Ekonominei pagalbai skirti ir Europos Sąjungos struktūriniai fondai (Europos Sąjungos valstybių bei jų regionų ekonominės ir socialinės plėtros skirtumams mažinti), įvairios programos, pvz., IPA (paramos esamoms ir potencialioms šalims kandidatėms programa, 2007 pakeitusi SAPARD, PHARE ir kai kurias kitas Europos Sąjungos paramos programas). Ekonomine pagalba gali būti laikoma ir parama maisto produktais nuo bado kenčiančių pasaulio regionų gyventojams (dažniausiai teikiama Jungtinių Tautų iniciatyva), techninė parama rengiant ekonomiškai silpnų šalių plėtros projektus, specialistus ir kita.
Ekonominė reikšmė
Ekonominės pagalbos sąskaita finansuojama didelė dalis pramoninių šalių eksporto į ekonomiškai silpnas šalis. Kai kurios pramoninės šalys ekonominei pagalbai kasmet skiria apie 0,5–0,8 % (Švedija – apie 1,4 %) savo BVP.
Istorija
Ekonominė pagalba besivystančioms šalims pradėta teikti po Antrojo pasaulinio karo yrant kolonializmui, didžiosioms valstybėms kovojant dėl įtakos Trečiojo pasaulio šalims. Iš pradžių daug lėšų buvo skiriama neatlyginamai šių šalių nacionaliniam valstybingumui kurti (pvz., kariuomenei, infrastruktūrai), vėliau pradėjo vyrauti lengvatiniai kreditai (už nedideles palūkanas, su lengvatiniu išmokėjimo laikotarpiu). Labai didėjo pramoninių šalių ekonominė pagalba savo buvusioms kolonijoms.
SSRS, sovietinio bloko šalys, Kinija padėjo Trečiojo pasaulio valstybėms kurti pramonę (teikė techninę paramą įrengiant metalurgijos, mašinų gamybos, chemijos, lengvosios pramonės įmones), statyti didelius irigacinius įrenginius (pvz., Asuano užtvanką Egipte, Eufrato upės užtvanką Sirijoje). Sovietinės įrangos tiekimo į šias šalis kreditavimas kartu skatino ir SSRS eksportą.