ekonòminis liberalzmas, doktrina, ginanti maksimaliai galimą rinkų ir laisvosios konkurencijos įtaką koordinuojant ekonominę veiklą.
Pagal ekonominį liberalizmą, bet koks valstybės kišimasis trikdo rinkos, kaip save reguliuojančios ir koreguojančios sistemos, procesą. Valstybei turi būti paliekamos tik funkcijos, kurių negali įgyvendinti rinka (pvz., visuomeninių gėrybių gamyba), ar kurios būtinos ekonomikos subjektams ir rinkai saugiai ir efektyviai funkcionuoti (pvz., įstatymais ginti nuosavybės teisę, įteisinti antimonopolinę politiką, garantuoti sutartinių įsipareigojimų laikymąsi, išlaikyti teismus, policiją).
Ekonominis liberalizmas glaudžiai susijęs su liberalizmu politikoje (be politinių laisvių negali būti ekonominės laisvės) ir kitose srityse (pvz., sąžinės laisve, humanizmo idėjomis).
Klasikinis ekonominis liberalizmas siejamas su klasikine mokykla (A. Smithas, D. Ricardo ir kiti) ir išreiškiamas posakiu leiskite daryti, leiskite veikti, pasaulis tvarkosi pats savaime (prancūzų kalba laissez faire, laissez passer, le monde va de lui; laissez faire, fiziokratizmas). Aktyviai valstybės nesikišimą į ekonominį gyvenimą gynė F. C. Bastiat. Dėl įvairių neigiamų reiškinių ekonominis liberalizmas buvo kritikuojamas 19 a. antroje pusėje (ypač Vokietijoje; istorinė mokykla), 20 a. pirmoje pusėje (labiausiai keinsistų). Buvo prieita prie išvados, kad valstybė turi dalyvauti ekonominiame gyvenime, vykdyti tam tikrą socialinę politiką. Ekonominio liberalizmo neatsisakyta, bet pakito jo samprata: aiškinamasi, kaip ir kokiu mastu valstybė turi veikti ekonomiką. 20 a. ekonominį liberalizmą nagrinėjo Čikagos mokykla (F. H. Knightas, M. Friedmanas, G. S. Stigleris), Austrų mokykla (L. H. von Misesas, F. A. von Hayekas), ekonominį liberalizmą kartu su valstybinio reguliavimo doktrina į šiuolaikinę ekonomikos teoriją bandė integruoti vadinamosios neoklasikinės sintezės krypties atstovai (P. A. Samuelsonas).
Lietuvoje ekonominio liberalizmo problemas nagrinėjo A. Rimka, P. Šalčius, D. Cesevičius, D. Vėderaitė, A. Vitkūnas, apie ekonominį liberalizmą tyrusius autorius rašė V. Česnavičius, V. Lukoševičius, J. Maiminas, A. Makarevičius, A. Selvanas, A. Vengrys.
L: V. Lukoševičius Liberalizmo raida Lietuvoje Vilnius 1995.