ekosistemà (eko… + sistema), bendras organizmų ir jų neorganinės aplinkos kompleksas. Ekosistemoje abiotiniai ir biotiniai veiksniai veikia kartu, sudarydami atvirą medžiagų ir energijos srautų formuojamą sistemą. Taip atsiranda dinamiška tarpusavio priklausomumo ir poveikio struktūra, kuri, nepaisant svyravimų populiacijoje bei kitų trikdančių veiksnių, paprastai išlaiko biocenozinę pusiausvyrą. Pagal apimtį ekosistema skirstoma į mikroekosistemą – (medis), mezoekosistemą – (ąžuolynas) ir makroekosistemą (stepė). Vienoje makroekosistemoje galima išskirti kelias ar net keliolika mažesnių ekosistemų. Ekosistemos esti natūralios (pieva, pelkė, miškas) ir antropogeninės (rugių laukas, sukultūrinta ganykla). Ekosistemomis vadinami ir dirbtiniai gyvosios bei negyvosios gamtos komponentų kompleksai, galintys funkcionuoti ir už biosferos ribų (erdvėlaivio ekosistema). Ekosistemos terminą 1935 pirmą kartą pavartojo A. Tansley (Didžioji Britanija). Jis ekosistema vadino natūralų kompleksą, susidedantį iš biotopo ir biocenozės.
2544
biogeocenozė