eksceñtrika (eks… + lot. centrum), sąmoningas logikos, įvykių nuoseklumo, daiktų sąveikos dėsnių nepaisymas, pažeidimas; tikrovės meninio vaizdavimo būdas, pagrįstas netikėtu kontrastu, alogizmu, grotesku. Daugiausia taikoma cirko artistų (klounų, dresuotojų, iliuzionistų). Ekscentrikos elementų gausu vidurinių amžių klajojančiųjų (Rusijoje skomorochų), Renesanso epochoje – profesionalių (commedia dell’arte) artistų vaidinimuose. Nuo 20 a. ekscentrikos elementai paplito cirke, ypač populiari muzikos ir akrobatikos ekscentrika.
Žymesni ekscentrikos atlikėjai: klounai Grockas (Šveicarija), P. ir N. Lavrovai, Ch. Musinas, gimnastas D. Donato, dresuotojas A. Chomelidze, muzikos ekscentrikai J. Amvrosjeva, G. Šachninas, V. Morozovskis (visi iš Rusijos).
Lietuvoje 20 a. pradžioje ekscentrikos numerių parengė cirko artistai Mikas Žebrauskas, J. Ramanauskas, J. Sanilaitis, J. Ramanauskienė, vėliau – Marijana Bernotienė, Z. Černiauskas, A. Gaičiūnas, V. Kazlauskas, Jonas Stradomskas, Benua Budnickis, Vladas Latvis (muzikos ekscentrikai), Juozas Radžiūnas, S. Pažerinis (laisvos vielos ekscentrikai), Aldona Latvytė, Olga Variakojienė ir P. Variakojis (dresūros ekscentrikai).
1574