ekslbrisas (lot. ex libris – iš knygų), knygos savininko ženklas – mažas popieriaus lapelis, klijuojamas vidinėje knygos viršelio pusėje arba priešlapyje; smulkiosios grafikos kūrinys. Sudaro knygos savininko asmenvardis (kartais inicialai) arba institucijos pavadinimas ir papildanti kompozicija (heraldinė, ornamentinė, šriftinė, vaizduojamoji, abstrakti ar kita). Ekslibriso atmaina yra superekslibrisas. Kai kada ekslibrisais vadinami ir savininką nurodantys jo paties įrašai knygoje, t. p. specialūs spaudai, vinjetės.
Ekslibriso raida
H. Iglerio ekslibrisas (nežinomas dailininkas, medžio raižinys, apie 1470)
Ankstyviausias ekslibriso prototipas – fajansinė plokštelė iš senovės Egipto su faraono Amenchotepo III (15 a. pr. Kr. pabaiga–14 a. pr. Kr. pradžia) ir jo žmonos Tėjos vardais. Europoje rankraštinės knygos ženklintos savininko įrašais, autografais, vėlyvaisiais viduramžiais išplitus heraldikai – ir pieštais herbais, puošniais inicialais. Ekslibrisus imta kurti 15 a. Vokietijoje (Bavarijos dvasininko H. Iglerio ekslibrisas, apie 1470) išradus spaudą. Plito medžio, vėliau vario raižinio technika sukurti ekslibrisai su alegoriniais piešiniais ir sentencijomis, knygos ar bibliotekos vaizdais, kartais – savininkų portretais. 16 a. ekslibrisai išpopuliarėjo visoje Europoje.
Nuo 18 a. kuriami oforto, mecotintos, nuo 19 a. cinkografijos, vėliau – ir kitomis grafikos technikomis. Nuo 19 a. vidurio ekslibrisus imta tyrinėti, rinkti, steigti ekslibrisų kolekcininkų draugijas (Herold Vokietijoje, 19 a. vidurys, Ex libris Society ir Bookplate Exchange Club Didžiojoje Britanijoje, 1890 ir 1897), rengti parodas. Ekslibrisų sukūrė A. Düreris, L. Cranachas, H. Holbeinas jaunesnysis, W. Hogarthas, F. Boucher, É. Manet, H. de Toulouse’as‑Lautrecas, F. Vallottonas, P. Picasso, V. Vasarely ir kiti. 20 a. antroje pusėje ekslibrisas iš dalies prarado taikomąją paskirtį. Daugelyje šalių rengiamos vietinės ir tarptautinės ekslibrisų parodos.
Prancūzų knygos ženklų kolekcininkų draugijos ekslibrisas (dailininkas Henry‑André, 1893)
Ekslibrisas Lietuvoje
J. K. Chodkevičiaus ekslibrisas (dailininkas J. Ziarnko, vario raižinys, 1619?)
Lietuvoje ankstyviausi ekslibrisai – Renesanso epochos: Žygimanto Augusto superekslibrisas (1518), Žygimanto Senojo ir Bonos Sforzos piešti herbiniai ekslibrisai (Lietuvos Statuto lotyniškas nuorašas, 1531), P. Alšėniškio (apie 1533, spėjama, pirmasis spausdintas ekslibrisas). Iš įrašų knygoje ranka seniausi Kauno dominikonų vienuolyno inkunabulo (apie 1500), M. Mažvydo (jo nuosavybės ženklas, 1546–48) ir M. Giedraičio įrašai (Ex libris Melchior Dux Giedroic, 16 a. antra pusė). 17 a. buvo populiarūs vario raižinio technika atlikti ekslibrisai (dailininko J. Ziarnko sukurtas J. K. Chodkevičiaus, 1619?, J. P. Sapiegos, apie 1658, Jono Kazimiero, apie 1670, K. S. Radvilos, 17 a. pabaiga–18 a. pradžia).
18 a. plito kartu su iliustruotais leidiniais; ekslibrisus kūrė P. V. Balcevičius, H. Leibovičius, M. Dłuskis, I. Veisas, L. Zuchis, J. F. Mylius. 19 a. antroje pusėje Mažojoje Lietuvoje atsirado ekslibrisų su lietuviškais įrašais (Banchero, U. Požinaitės, abu 1866, Budrikio, 1867, M. Kybelkos, 1869, J. Klimkaičio, 1873, visi ekslibrisai sukurti nežinomų dailininkų). 1908 Šubravcų draugija paskelbė pirmą ekslibriso konkursą savo globėjo T. S. Vrublevskio knygos ženklui sukurti. Nuo 19 a. antros pusės ekslibrisai kolekcionuojami. Vertingus rinkinius sukaupė grafai Benediktas ir Rožė Tiškevičiai, H. Plateris, t. p. M. Brenšteinas, P. Galaunė, dailininkai G. Bagdonavičius ir V. Kosciuška.
20 a. pirmoje pusėje ekslibrisų sukūrė M. K. Čiurlionis, V. Staneika, V. Jomantas, F. Ruščicas, B. Balzukevičius, P. Rimša, P. Galaunė, V. Bičiūnas, A. Rūkštelė, K. Šimonis, M. Dobužinskis, G. Bagdonavičius (1931 tarptautinės ekslibriso parodos Los Andžele Garbės diplomas), M. Bulaka, J. J. Burba, V. Kosciuška, V. K. Jonynas, J. Steponavičius, J. Buračas, T. Valius, T. Kulakauskas. 1928 Kaune surengtos 2 ekslibrisų parodos; pirmojoje eksponuota ir P. Galaunės ekslibrisų kolekcija, o jos dalis – 1929 tarptautinėje ekslibrisų parodoje Briuselyje. 1934 Senovės knygos parodoje Šiauliuose pristatytas G. Bagdonavičiaus ekslibrisų rinkinys. 20 a. antroje pusėje ekslibrisas ypač išplito. Nuo 1960 nuolat rengiamos ekslibrisų parodos. 1966 Lietuvos dailininkų sąjungoje suburta ekslibrisų kūrėjų grupė. Nuo 1970 skelbiami ekslibriso konkursai svarbioms sukaktims pažymėti, nuo 1977 rengiamos tarptautinės Vilniaus ekslibriso bienalės.
20 a. pabaigoje ekslibrisai kuriami dažniausiai atsisakius įprastos paskirties, tradicinių kompozicijų (jos daug laisvesnės), padidėjo ekslibrisų formatai. Ekslibrisų sukūrė V. Antanavičius, A. V. Burba, S. Chlebinskas, A. Čepauskas, G. Didelytė, S. Eidrigevičius, A. Gedminas, R. V. Gibavičius, D. Gražienė, V. V. Jucys, V. Jurkūnas vyresnysis, R. Kepežinskas, Vincas ir Saulė Kisarauskai, A. Kmieliauskas, E. K. Kriaučiūnaitė, A. Kučas, J. Kuzminskis, D. Radauskaitė, P. Rauduvė, P. Repšys, J. Stauskaitė, A. E. Steponavičius, N. Šaltenytė, A. Švažas, M. P. Vilutis; išeivijoje – P. Augius (Augustinavičius), V. Ignas, V. K. Jonynas, Ž. Mikšys, V. Petravičius, V. Ratas‑Rataiskis, A. Tamošaitis, H. Vepštienė, R. Viesulas ir kiti. Lietuvių dailininkai nuolat dalyvauja ir pelno prizus tarptautinėse ekslibrisų parodose ir konkursuose Bolonijoje, Como, Maggiorės ežero, Pavijoje, Trento ir Turine (visi Italijoje), Blede (Serbija ir Juodkalnija), Frederikshavne ir Helsingøre (Danija), Budapešte, Gdanske ir Malborke, Lisabonoje ir Outubro (Portugalija), Lienze (Austrija), Lugano (Šveicarija).
Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus ekslibrisas (dailininkas V. Kisarauskas, linoraižinys, 1979; © LATGA, 2020)
L: P. Galaunė Ex‑librisas Lietuvoje. XVI–XX šimtmečiai Kaunas 1926; V. E. Vengris Lithuanian Bookplates. Lietuvių ekslibriai Chicago 1980; V. Kisarauskas Lietuvos knygos ženklai, 1518–1918 Vilnius 1984; Lietuvių ekslibrisas / sud. V. Kisarauskas Vilnius 1991.
2972