ekspedcija (lot. expeditio – išdėstymas, žygis), sutartis, kuria viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies – užsakovo (užsakovo kliento) – lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas krovinių vežimo paslaugas.
Lietuvoje laikoma sudaryta nuo to momento, kai ekspeditorius patvirtina gautą užsakymą. Sutartyje gali būti numatyta ekspeditoriaus pareigos organizuoti krovinių vežimą ekspeditoriaus ar kliento pasirinktu transportu ar maršrutu, ekspeditoriaus pareiga savo arba kliento vardu sudaryti vežimo ir kitas sutartis, garantuoti krovinių išsiuntimą, pakrovimą ar iškrovimą, t. p. gali būti numatytos papildomos ekspeditoriaus paslaugos (gauti iš tam tikrų įstaigų krovinio eksportui ir importui reikalingus dokumentus, atlikti muitinės ir kitus formalumus, tikrinti krovinio kiekį bei būklę ir kita). Sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, sudaroma raštu arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis (elektroniniu paštu, telefonu ir kita). Kiekviena šalis turi teisę vienašališkai nutraukti neterminuotą krovinių ekspedicijos sutartį įspėdama apie tai kitą šalį prieš 1 mėnesį, jeigu sutartyje nenustatytas ilgesnis įspėjimo terminas. Sutartį vienašališkai nutraukusi šalis privalo kitai šaliai atlyginti dėl to patirtus nuostolius.