eksperimeñtas (lot. experimentum – mėginimas, bandymas), psichologinio tyrimo metodas, kurį taikant tikrinamos hipotezės apie priežastinius psichologinių reiškinių ryšius. Atliekama pasitelkus grupę žmonių ar gyvūnų, vadinamųjų tyrimo dalyvių, kurių elgesio įvairiomis tyrėjo sudarytomis sąlygomis matavimo duomenimis remiamasi formuluojant išvadas apie priežastinius ryšius. Tyrėjas, taikydamas šį metodą, siekia kontroliuoti kuo daugiau veiksnių, tai yra sudaryti tokias sąlygas, kurios leistų stebėti tyrimo dalyvių elgesį ir nustatyti, ar jo pokyčiai yra susiję su tyrėjo tikslingai keičiamu tam tikro veiksnio poveikiu. Veiksniai, arba kintamieji, kuriuos hipotezė numato galint būti tam tikro elgesio priežastimi ir kuriuos tikslingai kaitalioja tyrėjas, vadinami nepriklausomaisiais kintamasiais, kintamieji (dalyvių elgesio apraiškos), kurie kinta veikiant nepriklausomiesiems kintamiesiems, vadinami priklausomaisiais kintamaisiais. Specialiais būdais stengiamasi kontroliuoti galimą įvairių kitų žinomų ir nežinomų šalutinių veiksnių poveikį priklausomajam kintamajam, nes tik tokiomis aplinkybėmis vykstantys nepriklausomojo ir priklausomojo kintamųjų kitimai gali būti laikomi priežastingai susijusiais. Pavyzdžiui, jei tikrindamas hipotezę, kad patalpos apšvietimo lygis daro poveikį dirbančiojo nuotaikai, tyrėjas nustatė, jog tiriamųjų nuotaika, esant vienam apšvietimo lygiui, skyrėsi nuo nuotaikos, užfiksuotos kitokio apšvietimo sąlygomis, ir jei jis, planuodamas eksperimentą, numatė, kaip išvengti ar sumažinti kitų galimų veiksnių įtaką dalyvių nuotaikai, hipotezė patvirtinama.
Eksperimentas pradėtas taikyti psichologiniams tyrimams 19 amžiaus viduryje fiziologijos laboratorijose. Esmine šio metodo savybe iš pradžių laikyta galimybė gauti empirinių duomenų apie dominantį reiškinį. Eksperimentu dažnai buvo vadinamas bet koks empirinis tyrėjo sukelto reiškinio stebėjimas arba matavimas. Sistemingiems eksperimentų metodų tyrimams pradžią davė vokiečių psichologas ir filosofas W. Wundtas, 1879 Leipcige įsteigęs pirmąją laboratoriją. 20 amžiuje eksperimento metodą plačiai taikė biheivioristinės krypties psichologai. Jie patobulino ir išplėtė taikomus įvairius kintamųjų kontrolės būdus. 20 amžiuje padaugėjo psichologinių krypčių (ypač taikomųjų psichologijos šakų), kurios taiko eksperimentą: pradėta nuo psichofiziologinių funkcijų matavimo, vėliau eksperimentiškai tirti pažinimo procesai, dabar eksperimentas taikomas psichikos įvairiems procesams tirti.
2496